Kęstutis Genys
| Kęstutis Genys | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1928 m. lapkričio 3 d. Kaunas |
| Mirė | 1996 m. gruodžio 15 d. (68 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Juozas Genys |
| Motina | Eleonora Skalandžiūnaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Lolita Genienė |
| Vaikai | Gintautas Genys |
| Veikla | aktorius, režisierius, poetas, skaitovas |
| Alma mater | 1952 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas |
Kęstutis Genys (1928 m. lapkričio 3 d. (tikroji data spalio 10 d.) Kaune – 1996 m. gruodžio 15 d. ten pat) – Lietuvos aktorius, režisierius, poetas, poezijos skaitovas.
Biografija
redaguotiMokėsi Kauno J. Jablonskio pradžios mokykloje, „Saulės“ gimnazijoje, dalyvavo literatūros būrelio veikloje, kuriam vadovavo mokytojas ir rašytojas Jonas Šukys. Gimnazijoje pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Dvejus metus studijavo filologiją valstybinio Kauno universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, lankė dramos studiją. 1952 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje.[1]
1952–1990 m. Kauno dramos teatro aktorius. Nuo 1956 m. vaidino kino filmuose. Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Ugnies kryžius“ pogrindyje nelegaliai išleido spaustuvė ab. Jo eilėraščiai „Pabudome ir kelkimės“, „Į Lietuvą“ Atgimimo metais tapo dainomis. Buvo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, priklausė Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komitetui. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2][3]
Kūryba
redaguotiVaidmenys teatre:
- 1952 m. Grafas Almaviva – Pjeras Ogiustenas Bomaršė. Figaro vedybos
- 1954 m. Protasovas – Levas Tolstojus. Gyvasis lavonas
- 1965 m. Martynas – Jonas Avyžius. Kaimas kryžkelėje
- 1972 m. Žygimantas Augustas – Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė
- 1974 m. Kiurmanas – Maksas Frišas. Biografija: vaidinimas
- 1975 m. Švitrigaila – Juozas Grušas. Švitrigaila
- 1975 m. Skaitovas – Jonas Vaitkus, Eugenijus Ignatavičius. Svajonių piligrimas
- 1977 m. Ūbas – Alfredas Jarry. Karalius Ūbas
- 1978 m. Lebedevas – Antonas Čechovas. Ivanovas
- 1983 m. Herėja – Alberas Kamiu. Kaligula
Vaidmenys kine:
- 1956 m. Ignotas – Ignotas grįžo namo, rež. Aleksandras Razumnas
- 1956 m. Romualdas – Tiltas, rež. Borisas Šreiberis
- 1957 m. Vilius – Kol nevėlu..., rež. Julijus Fogelmanas, Vytautas Žalakevičius
- 1978 m. Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa
Pastatymai:
- 1964 m. Čingizas Aitmatovas. Mano tuopelė raudona skarele
- 1989 m. Pabudome ir kelkimės, poezijos spektaklis, t. p. eilių autorius ir atlikėjas
Bibliografija
redaguoti- Ugnies kryžius: eilėraščiai. – Kaunas: Lietuva, 1989. – 124 p.
- Lietuva – tai sąžinė: eilėraščiai. – Kaunas: Varpas, 1990. – 122 p. – ISBN 5-89942-096-0
- Poezija. – Kaunas (Saliai): ab, 1993. – 47 p.
- Neišduokim Lietuvos: eilėraščiai. – Kaunas (Saliai): ab, 1994. – 206 p.
- S.O.S. : eilėraščių rinkinys. – Kaunas, 1995. – 60 p.
- Po svarstyklių ženklu: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1996. – 291 p. – ISBN 5-415-00488-2
Atminimo įamžinimas
redaguoti- 1997 m. ant namo (Daubos g. 6), kur menininkas gyveno, atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vladas Žuklys)
- 1997 m. Žaliakalnyje esanti Daubos gatvė pavadinta Kęstučio Genio vardu
- 1998 m. Lietuvos televizijos filmų studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Kęstutis Genys“ (rež. Tomas Ribaitis)
- 2006 m. prie Kauno dramos teatro atidengtas biustas (skulpt. Mindaugas Jurėnas) [4]
- 2011 m. išleista kompaktinė plokštelė „Dialogai“, kurioje skamba archyvinis įrašas – savo eilėraščius skaito Kęstutis Genys (sudarytojas Sigutis Jačėnas).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Antanas Vengris. Kęstutis Genys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 599
- ↑ Elvyra Markevičiūtė. Kęstutis Genys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 544 psl.
- ↑ „Už laisvę - Išdalijęs save Lietuvai...“. xxiamzius.lt. 2006-12-13. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-06-01.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GENYS%20K%C6STUTIS Archyvuota kopija 2016-01-05 iš Wayback Machine projekto.