Justas iš Gento (ol. Justus van Gent, kūrė apie 14601480 m.) – Nyderlandų renesanso tapytojas.

Biografija redaguoti

Justas iš Gento buvo iš Nyderlandų kilęs tapytojas, kuris 1470-ųjų pradžioje paminėtas dirbęs Federiko da Montefeltro dvaro aplinkoje Urbine. Jo darbai buvo žinomi jaunajam Rafaeliui. Menotyrininkai mano, kad Josas van Vasenhovė, 1460 m. paminėtas meistru Antverpeno tapytojų gildijoje ir 1464 m. − Gento tapytojų gildijoje, yra tas pats tapytojas, Italijoje vadintas Justu iš Gento. Manoma, kad 1465 m. datuojamas „Nukryžiavimo triptikas“ yra anksčiausias žinomas Justo darbas. Jis atliktas ankstyvosios Nyderlandų tapybos stiliumi. Jame pasireiškia Diriko Bautso įtaka. Tikėtina, kad Justą paveikė jaunesnis Hugas van der Gusas. Italijoje Justas apsilankė Romoje ir apie 1473−1474 m. nutapė „Apaštalų komunijos“ altorinį paveikslą, kuris yra vienintelis patikimai jo autorystei patvirtintas darbas. Šiam paveikslui predelą nutapė Paolas Učelas. Triptikas buvo užsakytas Federiko da Montefeltro, kurio atvaizdas įtrauktas tarp triptiko scenų veikėjų. Urbine Justas van Gentas tapė garsių istorinių įsivaizduotų asmenybių portretų seriją Federiko da Montefeltro galerijai. Iš 28 serijos portretų keliolikos Justo van Gento autorystė yra diskutuotina. Tikėtina, kad kai kuriuos jų jis nutapė kartu su ispanų dailininku Pedru Burugete. Šių portretų stilius jau artimas Italijos ankstyvojo renesanso dailininkų stiliui. Justas iš Gento tikriausiai mirė apie 1480 m. Urbine.

Darbų galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti