Jurotiškės

Jurótiškės ^[1] (arba Jūrotiškės; bltr. Юрацішкі, rus. Юратишки) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, 16 km į šiaurės rytus nuo Vijos, netoli sienos su Lietuva. Išvystyta maisto pramonė. Stovi Šv. Mykolo cerkvė.

Jurotiškės bltr. Юрацішкі, rus. Юратишки
Sodyba

Jurotiškės 54°01′48″š. pl. 25°55′44″r. ilg. / 54.030°š. pl. 25.929°r. ilg. / 54.030; 25.929 (Jurotiškės)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas

Gyventojų (2022)	1 344

Vikiteka	Jurotiškės

Istorija

XVI a. buvo privati Ašmenos apskrityje. Priklausė Goštautams. XVII a. viduryje sudegė. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Ašmenos apskrityje.^[2] 1921–1939 m. priklausė Lenkijai, buvo valsčiaus centras Valažino apskrityje. 1957 m. tapo miesteliu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1795–1940 m.	Jurotiškių valsčiaus centras
1940–1960 m.	Jurotiškių rajono centras

Radkevičių sodyba XX a. pr.
Geležinkelio stotis Pirmojo pasaulinio karo metais
Geležinkelio stotis (1919 m.)
Miestelio mokykla (1937 m.)

Lietuviai

XIX a. 1-ojoje pusėje daugelyje gretimų kaimų, išskyrus kaimus į šiaurę nuo Jurotiškių, vyravo lietuvių kalba (rytų dzūkų vilniškių šnekta).^[3] Ilgiausiai ji išsilaikė Jurotiškių apylinkės pietrytiniame kampe, susisiekiančiame su Lazūnų apylinke. 1886, 1888, 1893 m. Jurotiškių tarmę tyrė Eduardas Volteris.^[4]

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Juraciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 628 psl. (lenk.)
↑ Jurotiškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 678
↑ Jūrotiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-08).

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Juraciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 628 psl. (lenk.)

[3] Jurotiškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 678

[4] Jūrotiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-08).

[1]

[2]

[3]

[4]