Jurokai

Jurokai
Jurokų moteris (1906 m.)
Gyventojų skaičius	~4000
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Kalifornija)
Kalba (-os)	anglų, jurokų†
Religijos	tradicinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	vijotai, kultūriškai – hupai, karokai, tolovai
Vikiteka:	Jurokai

Jurokai (sav. Olekwo’l, karukų k. yurúkvaarar „žemupio žmonės“) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Kalifornijoje, netoli Klamato upės žiočių. Populiacija – apie 4000 žmonių. Jurokų kalba (algonkinų-ritvanų antšeimio narė) kaip gimtoji išnykusi (nuo 2013 m.), kalba angliškai. Tikintieji – krikščionys (šeikeriai), yra tradicinės tikybos puoselėtojų.

Jurokai seniau gyveno palei Klamato žemupį ir Ramiojo vandenyno pakrantę iki Trindado įlankos pietuose. Tradicinė kultūra panaši į kitų Kalifornijos indėnų (ypač hupų, karokų, iš dalies – tolovų ir vijotų). Vertėsi žvejyba, medžiokle, rankiojimu, augino tabaką. Surinkdavo vandenyno išplautų banginių mėsą. Keliaudavo skobtinėmis valtimis iš sekvojų medienos. Būstas stačiakampis, suręstas iš sekvojų lentų. Statydavosi garines pirtis.

Buvo paplitusi turtinė nelygybė. Socialinė padėtis būdavo išreiškiama dentalijų kriauklių, obsiadiano ir silicio ašmenų, genių skalpų, elnių retais kailiais (pvz., albinosų) turtu. Šie daiktai būdavo perduodami iš kartos į kartą, naudojami kaip mainų, išpirkų priemonė. Aukštasis genties sluoksnis skyrėsi savo kalbos stiliumi, praeidavo tam skirtus perėjimo ritualus. Elito atstovai (pegerk) valdė savo gimininę grupę ar nedidelę gyvenvietę. Būta papročio išpirkti padarytą žalą, skolininkai būdavo imami vergovėn. Giminė daugiausia vesta pagal tėvo liniją. Po santuokos jaunieji keldavosi į vyro šeimą, bet būta papročio laikinai gyventi žmonos namuose ir už ją atidirbti.

Jurokai turėjo „pasaulio atkūrimo“ apeigas, apeiginius šokius, turtų demonstravimo ritualus. Tikybai būdingas šamanizmas (šamanėmis tapdavo daugiausia moterys), magija.

Su europiečiais jurokai susidūrė 1775 m., o 1850 m. į jų žemes plūstelėjo aukso ieškotojai. Dėl ligų ir atėjūnų smurto dauguma indėnų žuvo. 1855 m. jurokų žemėse sudaryta rezervacija.

Dabartiniai jurokai smarkiai asimiliuoti ir rasiškai sumišę. Verčiasi gyvulininkyste, miškų ūkiu, amatais (pynimas, medžio drožyba), kiti uždarbiauja miestuose. Išlaikę tradicinės kultūros bruožų. Dabar jurokai gyvena Jurokų indėnų rezervacijoje (Del Nortės ir Humbolto apygardos), Tolovų tautos žemėje bei dar kelete atskirų kaimų (rančerijų).

• 
  Jurokų krepšių pynėja
• 
  Jurokų krepšiai
• 
  Jurokų tradicinio būsto rekonstrukcija
• 
  Žvejojantys jurokai
• 
  Jurokų kalbos mokymas