Jurgis Pliateris (1875)

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Jurgis Pliateris II
Grafas
Pliaterių giminė
Gimė 1875 m. rugpjūčio 19 d.
Švėkšnoje
Mirė 1943 m. sausio 22 d. (67 metai)
Syktyvkare, Komija
Tėvas Adomas Pliateris
Sutuoktinis (-ė) Janina Pliaterienė
Vaikai Aleksandras Pliateris
Grafas
Veikla pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas.

Jurgis Pliateris II (1875 m. rugpjūčio 19 d. Švėkšnoje1943 m. sausio 22 d. Syktyvkare, Komija) – grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas.

Adomo Pliaterio sūnus ir Aleksandro Pliaterio tėvas.

Biografija

redaguoti

Pradžios mokslus dėstė namų mokytojai. Dešimties metų laisvai kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai ir vokiškai. Kiek paaugęs buvo išsiųstas mokytis į Petrapilį, į Kadetų korpusą, kurį 1897 m. baigė kornetu. Jaunas kavalerijos jaunesnysis leitenantas buvo paskirtas į rinktinį gvardijos kavalergardų pulką Petrapilyje. Tarnaudamas karininku ėmė mokytis lietuvių kalbos, kurią dėstė švėkšniškis Karo medicinos akademijos studentas K. Oželis. Per 15 karinės tarnybos metų buvo apdovanotas Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos ir Siamo ordinais. 1910 m. paskirtas Rusijos karo atašė padėjėju Prancūzijoje. 1912 m. išėjo atsargon pulkininko laipsniu ir grįžo Švėkšnon.

1912 m. rugsėjo 4 d. vedė grafaitę Janiną Pliaterytę iš Vilkėno dvaro. Rūpinosi Švėkšnos dvaro ir miestelio reikalais. Švėkšnos bažnyčiai Šveicarijoje nupirko bokšto laikrodį. Parke pastatydino skulptūras „Diana“, „Saulės laikrodis“, kitoje gatvės pusėje – „Šv. Florijonas“. Jo pastangomis sienos perėjimo punktas iš Voverių prie kelio į Ramučius perkeltas į Inkaklius.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas ir paskirtas Pskovo atsarginių brigados štabo viršininku, vėliau – kavalerijos arklių punkto viršininko padėjėju Lugos mieste. 1918 m. vasarą grįžo Švėkšnon.

 
Saulės laikrodis Švėkšnos dvare

Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, per 1923 m. žemės reformą prarado didesnę dalį savo valdų. Po 1925 m. Švėkšnos gaisro dalį parko atidavė statyti gimnazijos rūmams. 1935 m. mirus motinai Genovaitei, paveldėjo jos bute Paryžiuje buvusius meno kūrinius, kurie buvo atgabenti Švėkšnon. 1940 m. prasidėjus rusų okupacijai išvarytas iš namų, nusisavintas visas jo turtas, išvežti meno kūriniai, o biblioteka ir dvaro archyvas „Genovaitės“ viloje įsikūrusių tarybinių pasieniečių sudeginti. Žmona mirė 1940 m. rugsėjo 9 d., o 1941 m. birželio 14 d. Pliateris ištremtas į Sibirą netoli Syktyvkaro, kur po pusantrų metų mirė nuo išsekimo.