Grigalius Antanas Oginskis

(Nukreipta iš puslapio Jurgis Oginskis)

Grigalius Antanas Oginskis (lenk. Grzegorz Antoni Ogiński, 1654 m. birželio 23 d. – 1709 m. spalio 17 d. Liubline) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas.

Grigalius Antanas Oginskis
Oginskiai
Oginski (herbas)
Oginski (herbas)
Gimė 1654 m. birželio 23 d.
Mirė 1709 m. spalio 17 d. (55 metai)
Liubline
Tėvas Jonas Jackus Oginskis
Motina Ana Semaško
Sutuoktinis (-ė) Teofilė Čartoriska
Vaikai Kazimieras Marcijonas Oginskis
Elžbieta Magdalena Oginska
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Grigalius Antanas Oginskis
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Giminė ir dvarai redaguoti

 
Grigalius Antanas Oginskis, XIX a. atvirukas

Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Jono Jackaus Oginskio sūnus. Vienas žymiausių šios didikų giminės atstovų Lietuvoje.

Biografija redaguoti

1698 m. birželio 23 d. Raseiniuose išrinktas Žemaitijos seniūnu. Vienas iš Valkininkų konfederacijos, nukreiptos prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje, organizatorių, respublikonų vadas. Pasižymėjo 1700 m. lapkričio 18 d. Valkininkų mūšyje prie Lieponių, kuriame jungtinės lietuvių, žemaičių ir Livonijos (Infliantų) pajėgos sumušė reguliariąją Sapiegų kariuomenę, remiamą totorių samdinių. Tačiau Lietuvos grupuočių tarpusavio kovomis pasinaudojo Švedija, užėmusi Livoniją ir Šiaurės Lietuvą.

Po 1700 m. suartėjo su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Augustu II ir tapo savotišku mažuoju Lietuvos karaliuku. Nuo 1703 m. lapkričio 20 d. jis Lietuvos lauko etmonas, su kitais suorganizavo LDK generalinę konfederaciją. 1709 m. trumpai – Lietuvos didysis etmonas.

Palaikė artimus ryšius su Rusijos caru Petru I. 1703 m. kovo mėn., remiamas rusų dalinių, apgulė Biržų pilį ir atėmė ją iš švedų, bet 1704 m. rugsėjo 14 d. švedai vėl paėmė Biržų pilį ir generolo G. Levenhaupto įsakymu ją susprogdino.

Garsėjo kaip didelis muzikos gerbėjas, savo dvare turėjo orkestrą. Pradedant juo, visi kiti Oginskiai globojo muzikus ir muzikantus.

Šeima redaguoti

 
Grigaliaus Antano Oginskio žmona Teofilė Čartoriska

Buvo Vedęs Teofilę Čartoriską (m. po 1711 m.), Krokuvos pakamario Jono Karolio Čartoriskio (16261680) ir Anos Zebžydovskos (m. 1668) dukterį, nuo kurios turėjo du sūnus ir tris dukteris. Vaikai:

  • Elžbieta Magdelena Oginska (m. 1767), 1-mas vyras Kazimieras Gelgaudas, 2-ras vyras kunigaikštis Antanas Mykolas Puzinas
  • Anelė Oginska, Braclavo srtalininko Felikso Pariso žmona
  • Efrosinija Oginska (m. apie 1765 m.), žmona nuo 1726 metų Vilniaus ir Pinsko seniūno Petro Paco (m. 1756)
  • Jonas (m. 1710), Lietuvos didysis prievaizas ir Mstibovo seniūnas
  • Kazimieras Marcijonas (m. 1727), Lietuvos didysis pastalininkis, Mstibovo seniūnas

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
vieta buvo laisva
 
Žemaičių seniūnas

16981709
Po to:
Kazimieras Garbauskis
Prieš tai:
Jonas Sapiega
 
Lietuvos didysis etmonas

1709
Po to:
Liudvikas Pociejus