Jurgis Gedgaudas
| Jurgis Gedgaudas | |
|---|---|
| Gedgaudai | |
| |
| Herbas „Leliva“ | |
| Mirė | 1435 m. |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Gailiginas arba Mantvydas |
| Sutuoktinis (-ė) | Anastazija |
| Vaikai | Petras Simonas Gedgaudaitis |
Jurgis Gedgaudas (m. 1435 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada, Gedgaudų bajorų giminės pradininkas. Krikštydamasis priėmė Jurgio vardą.
Biografija redaguoti
Gedgaudas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bendražygio Gailigino arba Mantvydo sūnus. 1401 m. minimas kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo maršalka, organizavo mūrinių Trakų ir Vilniaus pilių statybas. 1411 m. Kijevo vaivada. 1415–1423 m. Podolės seniūnas, pastatė kelias gynybines pilis, vėliau iki 1424 m. Smolensko vietininkas.
Minėtas kaip Vytauto norimas delegatas į 1411 m. Torunės taikos derybas, tačiau tuo metu sirgo. Tąmet sudalyvavo Jogailos atstovų pasiuntinybėje į Vengriją. 1415–1416 m. vadovavo šešiasdešimties pakrikštytų Žemaitijos bajorų delegacijai Konstanco bažnytiniame susirinkime, kur buvo sprendžiamas Lietuvos ir Vokiečių ordino ginčas dėl Žemaitijos sienų. Manoma, kad būtent dėl sėkmingos delegacijos veiklos, Vytautas jį apdovanojo žemėmis aplink Minską ir Žemaitijoje.
Po brolio Manivydo mirties 1423 m., 1424–1432 m. buvo Vilniaus vaivada.
Būdamas stipriu Vytauto šalininku rėmė kunigaikščio siekį karūnuotis Lietuvos karaliumi. 1429 m. tarpininkaudamas pasiuntiniu tarp pusbrolių derybose dėl karūnos, priekaištaujančiam Jogailai išsireiškė šiais žodžiais: „Patiks karaliui ar ne, bet mano viešpats (Vytautas) gaus karališkąjį vainiką.“ Taip užsitraukė smarkią jo nemalonę.[1]
Po Vytauto Didžiojo mirties 1430 m. prasidėjo politinės rietenos tarp brolių Jogailos ir Švitrigailos. Palaikęs nuversto nuo sosto Švitrigailos pusę, su juo pasitraukė į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gudų žemes. 1432 m. Ašmenos mūšyje buvo patekęs į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio nelaisvę. Neužimdamas jokių pareigų, nuolat liudijo Žygimanto Kęstutaičio dokumentuose ir išsaugojo įtaką bei turtus.
Tėvoninių žemių daugiausia turėjo Krėvos ir Ašmenos apskrityse. Apie 1413–1414 m. aukščiau Skirsnemunės pasistatė pilį ir įkūrė Skirsnemunės dvarą, kuris nuo 1504 m. minimas kaip Gedigaudiškis, nuo 1599 m. Gelgaudiškis. Kaimyninės Veliuonos tėvūnas-laikytojas buvo Jurgio giminaitis Mykolas Mingaila-Gedgaudas, kuris ėjo Vilniaus pilininko pareigas.
Su broliu palaidotas jų pačių pastatydintoje Vilniaus arkikatedros Šv. Alberto ir Šv. Jurgio koplyčioje. Turėjo vienintelį sūnų Petrą Simoną (Senką) Gedgaudaitį (m. 1451 m.) [2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Yla, Stasys (1970). Šiluva Žemaičių istorijoje.
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Jurgis Gedgaudas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 475 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Butrimas |
 ~ 1424 |
Po to: Jurgis Butrimas |
| Prieš tai: Albertas Vaitiekus Manvydas |
 1425–1432 |
Po to: Jaunius Valimantaitis |