Atverti pagrindinį meniu
Jurbarko senosios kapinės
Jurbarko Vydūno kapinėse.JPG
Kroazių šeimos antkapinis paminklas

Jurbarko senosios kapinės
Koordinatės
55°04′58″š. pl. 22°45′15″r. ilg. / 55.08282°š. pl. 22.754077°r. ilg. / 55.08282; 22.754077Koordinatės: 55°04′58″š. pl. 22°45′15″r. ilg. / 55.08282°š. pl. 22.754077°r. ilg. / 55.08282; 22.754077
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Plotas 4,37811 ir 1,1483 ha
Naudotas riboto laidojimo

Jurbarko senosios kapinės įsikūrusios Jurbarko senamiestyje, šiaurės vakarinėje miesto dalyje priešais buvusį Jurbarko dvarą, Vydūno gatvėje. Kapines administruoja UAB „Jurbarko komunalininkas“. Įmonės archyvuose kaupiami duomenys apie palaidojimus nuo 1986 m.

Kapinės turi riboto laidojimo kapinių statusą. Šis statusas suteiktas 1994 m. Nuo 2015 m. kapinėse įteisinti du sklypai: 4,3781 ha žemės sklypas, skirtas riboto laidojimo statusą turinčioms bendroms kapinėms, ir 1,1483 ha sklypas, turintis evangelikų liuteronų konfesinių veikiančių kapinių statusą.[1] Senosiose Jurbarko kapinėse buvo vieta, tradiciškai priklausanti evangelikų liuteronų bažnyčiai.

IstorijaKeisti

Jurbarko miesto planuose kapinės žymimos dar XX a. pradžioje. 1907 m. Jurbarko plane pažymėtose kapinėse nurodyti 3 dideli žemės plotai, skirti krikščionių - katalikų, stačiatikių bei liuteronų palaidojimams. Vienas seniausių objektų – mūrinė kapinių koplyčia. Vėliau kapinės buvo plečiamos. 1932 m. skulptorius Pranciškus Mikutaitis suprojektavo naują kapinių tvorą su išskirtiniais vartais, papuoštais betoninėmis angelų skulptūromis.

PaminklaiKeisti

Kapinėse yra keletas kultūros paveldo objektų:

  • Kapinių tvora su vartais (kodas 27995)
  • Kroazių šeimos antkapinis paminklas (kodas 31204)
  • Skulptoriaus Vytauto Juzikėno (1945–1983) kapas (kodas 33949)
  • Partizanų ryšininkės Marytės Žiliūtės (1906-1994) kapas (kodas 33957).

Kiti paminklai: [2]

  • Memorialas 19401953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių penkliolikos Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui (aut. architektas Alfredas Žvinys, atidengtas 1991 m. lapkričio 23 d.).
  • Stogastulpis ir atminimo plokštės Jurbarko miesto ir jo apylinkių gyventojų, išvežtų į tremtį ir kalintų sovietiniuose lageriuose, atminimui (stogastulpio aut. tautodailininkas Arūnas Šafronas, atidengtas 1989 m. birželio 14 d., atminimo plokštės įrengtos 1991 m.).
  • Antkapinis paminklas Adomaičių ir Stašaičių šeimos narių, tame tarpe 1989 m. iš Mikutaičių k. perkelto 1945 m. lapkričio mėn. žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos partizano Aleksandro Adomaičio–Špoko ir įamžinto Aukštaitijoje žuvusio jo brolio Vytauto Adomaičio–Žilvino, atminimui (pastatytas 1941 m., atminimo lenta pritvirtinta 1991 m.).
  • Antkapinis paminklas Mačiulių šeimos narių, tame tarpe 1989 m. rugsėjo 13 d. iš Turšilio perkelto 1947 m. rugpjūčio mėn. žuvusio Kęstučio apygardos partizano Stasio-Felikso ir 1990 m. liepos 28 d. perlaidotų Krasnojarsko kr. tremtyje mirusių brolio Jono-Skaistgirio ir tėvo Jono Mačiulių, atminimui (pastatytas 1984 m., rekonstruotas 2000 m.).
  • Antkapinė plokštė Puišių šeimos narių, tame tarpe 1958 m. mirusio Jungtinės Kęstučio apygardos partizano, politinio kalinio Prano Puišio, atminimui (pastatyta 1966 m.).

ŠaltiniaiKeisti