Jurbarko kapinių koplyčia

55°04′57″š. pl. 22°45′19″r. ilg. / 55.082603°š. pl. 22.755173°r. ilg. / 55.082603; 22.755173

Jurbarko kapinių koplyčia

Savivaldybė	Jurbarko rajonas
Gyvenvietė	Jurbarkas
Adresas	Vydūno g.
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	?

Jurbarko kapinių koplyčia – mauzoliejinė koplyčia, esanti Jurbarke, senosiose kapinėse Vydūno gatvėje. Priešingoje pusėje plyti Jurbarko dvaro parkas. Kapinėse yra registrinių kultūros paveldo objektų: tvora su vartais, antkapiniai paminklai.

Koplyčia stūkso kapinių apsuptyje, prie pagrindinio tako. Statinys mūrinis, raudonų plytų, aštuonkampis, dengtas šiferio lapais. Visos buvusios angos (du arkiniai langai, stačiakampės durys) užmūrytos šiuolaikinėmis molio plytomis. Stačiakampė anga į rūsį užaklinta akmens luitu. Manoma, tokie „sutvirtinimo“ darbai atlikti, siekiant išvengti vandalų dėmesio.

Statinio būklė prasta: stoge žiojėja nemaža kiaurymė, galiniame fasade atsivėręs vertikalus plyšys. Didelė pastato dalis, įskaitant stogo kryžių, apipinta vijoklinių augalų, stogą dengia samanų sluoksnis.

Istorija redaguoti

Koplyčios šimtametę istoriją liudija priekiniame fasade įmūrytos 2 juodo akmens plokštės su epitafijomis: Kazimierz Piadzewicz (1809–1897) ir Anny Piadzewicz (1812–1899).^[1] Nors paminklinėse lentose pateikiamos tikslios gyvenimo datos ir vardai, bet apie šeimyninėje kapavietėje palaidotus žmones, jų padėtį visuomenėje ar reikšmę Jurbarko miestui duomenų nėra išlikę.^[2]

Vieta, kur stovi koplyčia, manoma, yra seniausia kapinių vieta, epicentras, nuo kurio kapinės plėtėsi į visas puses. Prie pat koplyčios XIX a. a. buvo laidojami kunigai. Prie šiaurinės koplyčios sienos dar iki dabar išlikę keli paminklai kunigams, datuoti minėtu laikmečiu.

Sovietmečiu, 7 dešimtmetyje, koplyčia buvo suniokota, visos angos buvo atviros iki maždaug 1975 m. Tuomet buvo užmūrytos.

2024 m. Jurbarko rajono savivaldybė pradėjo procedūrą dėl koplyčios pripažinimo bešeimininke ir jos perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.^[3]