Atverti pagrindinį meniu

Juozas Vidmantis Vaitkus

(Nukreipta iš puslapio Juozas Vaitkus)
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Vidmantis Vaitkus
Gimė: 1941 m. kovo 19 d. (78 metai)
Kalnaberžė, Kėdainių rajonas
Sutuoktinis(-ė): Aurelija
Vaikai:

Vytautas, Monika

Veikla: fizikas
Organizacijos: Vilniaus universitetas
Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas
Partija: 1971 m. SSKP
Išsilavinimas: Jurgis Viščakas
Alma mater: 1963 m. Vilniaus universitetas
Žymūs studentai: Remigijus Baltramiejūnas, Eugenijus Gaubas, Vladimiras Gavriušinas, Kęstutis Jarašiūnas, Artūras Žukauskas
Žinomas už: puslaidininkių fiziką
Žymūs apdovanojimai:

LTSR valstybinė premija (1981)
TSRS valstybinė premija (1988)
Lietuvos mokslo premija (1996 ir 2005)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2002)

Juozas Vidmantis Vaitkus (g. 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžėje, Dotnuvos raj.) – Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

BiografijaKeisti

VaikystėKeisti

1947 m. pradėjo lankyti Kalnaberžės pradinę mokyklą. 1948 m. persikėlus į Šiaulius, pradėjo lankyti 6-ąją pradinę mokyklą, kuri vėliau perorganizuota į 5-ają vidurinę. Mokyklos metais lankė įvairius būrelius: botanikos, aviamodeliavimo, automobilistų, radijo[1]. Mokyklą baigė 1958 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę. Nuo pirmų metų pradėjo dirbti mokslinį darbą.

Studijos universiteteKeisti

1959 m. priimtas laborantu Eksperimentinės fizikos katedroje, o po jos reorganizacijos 1960 m. priskirtas Puslaidininkių fizikos katedrai. Tais pačiais metais buvo pakeltas į vyr. laboranto pareigas. 1962 m. pradėjo dirbti Eksperimentinės fizikos probleminėje laboratorijoje (vėliau – Puslaidininkių fizikos probleminė laboratorija) ir netrukus paaukštintas vyr. moksliniu bendradarbiu, vėliau – vyr. inžinieriumi. Tais pačiais metais išrinktas fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Universitetą baigė 1963 m. su pagyrimu ir pradėjo studijas aspirantūroje[1].

Tolimesnė veiklaKeisti

19641966 m. buvo Mokslinių tyrimų sektoriaus jaunesnysis darbuotojas, o 1966 m. – Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis darbuotojas.

1967 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Cd Se monokristalų ir sluoksnių fotolaidumo kinetikos tyrimas“ (vadovas Jurgis Viščakas)[2]. 1978 m. SSSR Aukščiausios atestacinės komisijos (VAK'as) Specializuotoje taryboje prie Ukrainos TSR mokslų akademijos Puslaidininkių instituto apgynė fizikos -matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Netiesinis fotolaidumas ir su juo susiję nepusiausvyrieji reiškiniai puslaidininkiuose, esant stipriam lazeriniam sužadinimui“[2],ir 1979 m. VAK'as suteikė fizikos -matematikos mokslų daktaro laipsnį (1993 m. Lietuvos Mokslo taryba jį nostrifikavo gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsniu).

VU pradėjo dėstyti nuo 1967 m., 1968 m. – vyr. dėstytojas, nuo tų pačių metų – docentas[1]. Profesorius nuo 1980 m.

Stažavo ir mokslinį darbą dirbo Stokholmo Karališkajame technologijos institute (Švedija, 1974–1975, 1992 m.), Berlyno technikos (Vokietija, 1991 m.), Ličopingo (Švedija, 1992 m.), Glazgo (1996)(nuo 1997 m. vizituojantis profesorius), Notre Dame (JAV, 1998 m.), Tokušimos (Japonija, 2001 m.) ir kt. universitetuose[1], CERN'e (Šveicarija, nuo 2002 m.).

1985 m. išrinktas LMA nariu korespondentu[3], nuo 2012 m. - LMA tikrasis narys.

Administracinės pareigybėsKeisti

19772006 m. – VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Buvo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutų mokslinių tarybų nariu[1]. 19861991, 2002 -2007 m. – VU prorektorius mokslo reikalams.[1] Nuo 1991 m. yra LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas. 1992 m. išrinktas Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi. TMI pertvarkius į Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutą, direktoriumi išbuvo iki 2002 m. 1997–2002 m. buvo šio instituto Medžiagotyros skyriaus, 2002 - 2012 m. – Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas, nuo 2002 m. instituto tarybos narys. 1994-2007 m. buvo VU Senato narys.

Nuo 1976 m. yra žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“, nuo 1998 m. – žurnalo „Medžiagotyra“ redaktorių kolegijų narys. 19951999 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos pirmininko pavaduotojas[4], 20032007 m. – viceprezidentas studijoms, mokslo komisijos narys[5], nuo 2007 – prezidentas[6].

Mokslinė veiklaKeisti

Svarbiausi darbai iš puslaidininkių fizikos, puslaidininkių fotolaidumo kinetikos, nepusiausvyrųjų elektrinių ir netiesinių optinių reiškinių tyrimų. Daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų, 16 išradimų autorius ir bendraautoris[1].

BibliografijaKeisti

  • Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas. Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose. Vilnius: Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.:iliustr.
  • Juozas Vidmantis Vaitkus, G. Purvaneckienė. Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti. Vilnius 1989. – 162 p.:iliustr.
  • Su kitais. Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedra, 40. Vilnius: Person. įm. „Lietuvos mokslas“ red., 2000. – 97 p.:iliustr.
  • Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantis Vaitkus. Gamtamokslinė pasaulio samprata. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. – 223 p.:iliustr. ISBN 9986-19-460-1

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti