Juozas Tomkus (1896 m. kovo 25 d. Raseiniuose, Raseinių valsčiaus – 1940 m. liepos 13 d. Kaune, sunkiųjų darbų kalėjime, Mickevičiaus g-vė) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, žurnalistas.

BiografijaKeisti

Mokėsi ir baigė Veiverių mokytojų seminariją. Kilus I-ajam pasuliniam karui, 1915 m. gegužės 21 d. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir paskirtas į 17-jį batalioną, o 1915 m. gruodžio 20 d. buvo perkeltas į raitelių gvardijos atskirąjį pulką. 1916 m. gegužės 1 d. baigė Vilniaus karo mokyklą, kuri buvo evakuotą į Poltavą. 1916 m. gegužės 1 d. suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 149-jį pėstininkų atsargos pulko jaunesniuoju karininku. Nuo 1916 m. rugsėjo 20 d. buvo persiųstas į Orenienbaumo karininkų šiaulių mokyklą, kur baigė kulkosvaidininkų kursus. Nuo 1916 m. gruodžio mėn. tarnavo 310-jame Šacko pėstininkų pukle. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais Rumunijos fronte, Karpatuose ir buvo apdovanotas. 1917 m. vasario 18 d. buvo suteiktas paporučiko laipsnis, paskirtas kulkosvaidininkų komandos viršininku. 1917 m. Rusijoje prasidėjus bolševikiniam perversmui, kurį laiką tarnavo lietuvių batalione Vitebske, atamano Aleksandro Dutovo armijoje kovėsi su bolševikais. Nuo 1919 m. pradžios buvo vienas iš Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono organizatorių ir buvo kulkosvaidininkų kuopos vadu. Kartu su Pranu Klimaičiu paruošė pirmąjį lietuvišką rikiuotės statutą. 1919 m. pateko į nelaisvę, devynis mėnesius kalėjo Krasnojarsko ir Irkutsko kalėjimuose.

Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje pastangomis buvo išlaisvintas ir paskirtas antruoju pasiuntinybės sekretoriumi. 1921 m. gegužės 2 d. grįžo į Lietuvą ir 1921 m. gegužės 19 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 12-jo pėstininkų pulko 2-sios kulkosvaidininkų kuopos jaunesniuoju karininku. 1921 m. liepos 14 d. suteiktas pėstininkų vyresniojo leitenanto laipsnis, nuo 1921 m. liepos 19 d. paskirtas 3-sios kulkosvaidininkų kuopos vadu, o nuo 1921 m. rugsėjo 1 d. buvo perkeltas į 1-ją kulkosvaidininkų kuopą. Nuo 1921 m. spalio 24 d. buvo paskirtas 2-sios kulkosvaidininkų kuopos vadu ir pulko švietimo komisijos pirmininku. 1922 m. gegužės 1 d. suteiktas kapitono laipsnis, perkeltas į Generalinio kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių, nuo 1922 m. spalio 18 d. paskirtas žvalgų dalies karininku ypatingiems reikalams. Nuo 1922 m. lapkričio 1 d. iki 1922 m. gruodžio mėn. buvo 12-jo žvalgų punkto viršininku, o nuo 1923 m. sausio 7 d. buvo žvalgų dalies viršininku. 1923 m. aktyviai dalyvavo Klaipėdos išvadavimo sukilime – prisidengęs slapyvardžiu Oksas buvo paskirtas Klaipėdos krašto savanorių armijos štabo viršininku. 1923 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į Generalinio kariuomenės štabo 3-jį Operacijų skyrių ir paskirtas 1-sios dalies viršininko padėjėju, o nuo 1924 m. sausio 1 d. buvo paskirtas 2-jo Informacijų skyrių karo cenzoriumi. 1925 m. liepos 29 d. suteiktas majoro laipsnis. 1926 m. sausio mėn. buvo perkeltas į Karo mokslo valdybą. Nuo 1926 m. sausio 21 d. dirbo „Kario“ žurnalo redaktoriumi. 1926 m. rugpjūčio 30 d., pačiam prašant, buvo paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1926 m. spalio 13 d. buvo Lietuvos Šaulių sąjungos narys.

Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Teisių skyriuje, kurį baigė 1929 m. gegužės 12 d. Dirbo Valstybės kontrolėje, o nuo 1934 m. liepos 15 d. dirbo referentu Valstybės Taryboje, Pilietybės komisijos pirmininku. Aktyvus Tautininkų sąjungos veikėjas, priklausė radikaliajam jos sparnui. Bendradarbiavo leidiniuose: „Karys“, „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Kardas“, „Trimitas“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt. Nuo 1938 m. balandžio 6 d. buvo Lietuvos Šaulių sąjungos 1-sios Kauno rinktinės tarybos narys.

Sovietų armijai užėmus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. liepos 11 d. buvo suimtas. Kalėjo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Mickevičiaus g., ir 1940 m. liepos 12 d. buvo nužudytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime 139-joje kameroje. Jo palaikai buvo išsaugoti VDU Anatomikume ir 1941 m. spalio 6 d. palaidoti Kauno Senosiose kapinėse. Vėliau perlaidotas Kauno Šančių kapinėse.

Žmona – Valentina, sūnus Vaidevutis-Ekspeditas (g. 1921 m.).

BibliografijaKeisti

  • Ferdinand Tuohy. Špionažo paslaptys Didžiojo karo metu 1914–18 m. – Kaunas: „Žaibo“ b-vė, 1924–159 psl. (Išvertė Juozas Tomkus)

ĮvertinimasKeisti

  • Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis (1928 m.)
  • Lietuvos Savanorių medalis (1928 m.)

ŠaltiniaiKeisti


NuorodosKeisti