Atverti pagrindinį meniu

Juozas Talžūnas (g. 1936 m. sausio 14 d. Kazliškio k., Rokiškio r.) – choro dirigentas ir pedagogas.

BiografijaKeisti

Baigęs Kazliškio septynmetę mokyklą 13-metis vaikinas, brolio Antano pamokytas, pradėjo vargonininkauti Kazliškio bažnyčioje. 19521955 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. A. Liberis), o 19551960 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė). Studijuodamas vadovavo Vilniaus finansų – kredito technikumo merginų chorui ir „Žalgirio" gamyklos mišriajam chorui.

19601961 m. Šiaulių pedagoginio instituto ir muzikos technikumo dėstytojas.

Nuo 1961 m. rudens Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1995 m. vyr. dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas (19651967 ir 19751978 m. neakivaizdinio skyriaus, 19671970 ir 19791981 m. dieninio skyriaus). 19871998 m. mokyklos dieninio skyriaus moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Anksčiau chore būdavo iki 70 dalyvių, o vėliau iki 60 merginų ir vaikinų. Be pagrindinio mokomojo darbo, choras dalyvavo koncertuose, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, 1970 ir 1980 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė antrąsias vietas, o 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse – pirmąją vietą. Pirmąsias vietas choras laimėjo 1987 m. VII ir 1992 m. IX Stasio Šimkaus chorų konkursuose Klaipėdoje. Dirigentas chorą parengė 1990 m. tarptautiniam chorų konkursui Anglijoje (laimėjo antrąją vietą), 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažajai dainų šventei ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje – jos konkurse pelnė ketvirtąją vietą. Chorą parengė ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje, gražiai pasirodė ir konkurse. Kolektyvas dalyvavo Estijos ir Latvijos muzikos mokyklų festivaliuose, 1993 m. giedojo Vilniaus miesto jungtiniame chore popiežiui Jonui Pauliui II Vingio parke aukojant šv. Mišias. Pedagogas chorą išmokė nemaža sudėtingų klasikinių ir šiuolaikinių muzikos kūrinių. 1990 m. lapkričio 19 d. ir 23 mokyklos 50-mečio jubiliejaus proga Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmų salėse su mokyklos simfoniniu orkestru choras atliko ištraukas iš W. A. Mozarto „Karūnavimo mišių" (dirigavo V. Lopas). 1994 m. spalio 19 d. ir 22 d. J. Naujalio konkurse atliko įvairių religinės muzikos kūrinių, dainavo 1995 m. gruodžio 6 d. mokyklos 55-mečio sukakties minėjime koncerte Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. 1998 m. tarptautiniame jaunimo chorų konkurse Rygoje (Latvija) vilniškiai laimėjo trečiąją vietą. Chorvedys kurį laiką dėstė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedroje. Mokyklose išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.

Be pedagoginio darbo, J. Talžunas 19621965 m. vadovavo Grigiškių bandomojo popieriaus kombinato kultūros namų mišriajam chorui, 19681974 m. su pertraukomis dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ chormeisteriu. Buvo Vilniaus moterų choro „Aidas“ ir miesto medicinos darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansamblio „Rūta" chormeisteris.

Nuo 1975 m. vadovavo Respublikinių mokytojų namų mišriajam chorui. Į kolektyvą įtraukęs naujų choristų, dirigentas koncertų programas praturtino rečiau atliekamais kūriniais, pirmųjų ir kitų prizinių vietų su juo pelnė chorų varžybose, o 1977 m. II Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje laimėjo trečiąją vietą. 1976 m. choras lankėsi Leningrade, 1977 m. Pskove (Rusija). 19811986 m. pedagogas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto studentų mišriojo choro „Gabija" chormeisteris.

J. Talžunas – respublikinių dainų švenčių konsultantas, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės, 1993 m. Vilniaus miesto jungtinio choro popiežiaus Jono Pauliaus II vizito proga Vingio parke ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas.

ŠaltinisKeisti

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.