Juozas Petrulis (1904)
| Juozas Petrulis | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. balandžio 23 d. Rudikuose, Kupiškio valsčius |
| Mirė | 1975 m. balandžio 25 d. (71 metai) Vilniuje |
| Palaidotas (-a) | Saltoniškių kapinės |
| Tėvai | |
| Veikla | Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius |
| Organizacijos | Šiaulių Aušros muziejus |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1965 m. Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas | |
Juozas Petrulis (1904 m. balandžio 23 d. Ridikuose, Kupiškio valsčius – 1975 m. balandžio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius.
Biografija redaguoti
Mokėsi Biržų gimnazijoje, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.
Kraštotyra J. Petrulis susidomėjo apie 1921 m. 1938–1944 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojas. Dirbdamas Šiauliuose, dalyvavo muziejaus etnografinėse ekspedicijose, sukaupė daug aprašomosios medžiagos etnografijos fondams. Prisidėjo prie žurnalo „Gimtasai kraštas“ redagavimo ir leidimo, skelbė jame savo straipsnius. Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo Šiaulių geto žydus. 1947–1958 m. Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, restauracijos skyriaus vedėjas. 1958–1975 m. – Lietuvos dailės muziejaus dailininkas restauratorius.
Restauravo D. Poškos Baublius, A. Baranausko klėtelę Anykščiuose.
Lietuvoje populiarino esperanto kalbą. 1964 m. Lietuvos kraštotyros draugijos garbės narys.[1]
Jo rankraštinį archyvą (1731 vnt.) saugo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2]
1980 m. „Jad Vašem“ J. Petrulį pripažino Pasaulio teisuoliu už indėlį gelbėjant žydus Holokausto metu.[3]
Bibliografija redaguoti
- Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis, 1957 m.