Atverti pagrindinį meniu

Juozas Ložinskis (1858 m. Paalantis, Kulių valsčius – po 1909 m. prie Dūkšto) – Lietuvos knygnešys, įrašytas Knygnešių sienelėje.

BiografijaKeisti

Įstojo į Kauno kunigų seminariją. Nuo 1887 m. Lietuvos mylėtojų draugijos narys, nuo 1889 m. vienas Šv. Kazimiero draugijos steigėjų. Rūpinosi knygų vertimu į lietuvių kalbą. Vadovybei įtarus bendradarbiavimu lietuvių spaudoje bei ją platinant 1889 m. iš seminarijos pašalintas.

Dirbo žuvų augintojų draugijos inspektoriumi. Tai buvo gera priedanga nelegaliai veiklai. Liko Šv. Kazimiero draugijos nariu, knygnešiu ir paštininku. Gabeno į Tilžę rankraščius, iš ten – draudžiamąją spaudą. Ją veždavo dviem kryptimis: pirmoji – per Panevėžį į Zarasus ir Švenčionis, antroji – per Raseinius, Ukmergę link Vilniaus ir toliau. Pasiekdavo Jelgavą, Rygą ir Sankt Peterburgą.

Rašė straipsnius į lietuvių periodinius leidinius, finansiškai rėmė laikraščius „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ bei „Tėvynės sargas“. Susirgęs šiltine išlipo iš traukinio ties Dūkštu.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Benjaminas KaluškevičiusJuozas Ložinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 647 psl.