Juozas Petras Kazickas
Gimė 1918 m. birželio 16 d.
Čiornaja Padina, Saratovo gubernija, Rusija
Mirė 2014 m. liepos 9 d. (96 metai)
Ist Hamptonas, Niujorkas
Tautybė Lietuvis
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė
Veikla lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai

Juozas Petras Kazickas (1918 m. balandžio 16 d. Čiornaja Padinoje, Saratovo gubernijoje, Rusijoje – 2014 m. liepos 9 d. Ist Hamptone, Niujorko valstijoje, JAV) – lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.

Biografija

redaguoti

Seneliai – 1863 m. sukilimo dalyviai, 1883 m. ištremti į Rusijos Čiornaja Padinos kaimą, (kur ir gimė J. Kazickas). Su tėvais 1922 m. grįžo į Lietuvą. 19371940 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete. Pastarajame susipažino su būsima žmona Aleksandra, 1942 m. gavo ekonomisto diplomą ir dirbo Vilniaus savivaldybės įmonėse. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė į Vokietiją, iš ten – į JAV. 1951 m. Jeilio universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo profesoriaus asistentu Džordžtauno universitete ir JAV Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijose konsultantu. Aktyviai dalyvavo išeivijos gyvenime.

Pasitraukęs iš akademinės veiklos, užsiėmė prekyba anglimi ir nafta, įkūrė bendrovę Neris ir tapo klestinčiu verslininku. Įvairių bendrovių ir šalių vyriausybių (daugiausiai Indijos) konsultantas, investicinių fondų ir bankų dalininkas bei direktorius. Po 35 metų grįžo į Lietuvą ir 1991 m. įkūrė pirmąją Baltijos šalyse privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę „Litcom“ (dab. „Omnitel“, vėliau šią įmonę įsigijo skandinavų firma „TeliaSonera“). J. Kazickas pritraukė į Lietuvą nemažai stambių investuotojų iš JAV: „Philip Morris“, „Coca-Cola“, „Motorola“, taip pat koncerną „Williams“. Jo turtas 2006 m. buvo vertinamas vienu milijardu litų.[1] Nenuilstamai rūpinosi Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimu: konsultavo Respublikos vyriausybę, organizavo Lietuvos vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vadovybe, rengė JAV finansinių fondų atstovų vizitus į Baltijos šalis.

Juozas Kazickas su žmona Aleksandra Kalvėnaite išgyveno 70 metų. Jų vaikai yra dukra Jūratė, sūnūs: Juozas Mindaugas, Mykolas Vytautas, Aleksandras Kęstutis ir Jonas Algirdas. Sūnus Aleksandras, baigęs universitetą, išvyko į kelionę po pasaulį ir 1976 m. netikėtai buvo rastas negyvas Katmandu viešbutyje Nepale. Sūnaus atminimui Katmandu mieste Kazickų šeimos iniciatyva ir kartu su vietinės Romos Katalikų bendruomenės lėšomis pastatyta bažnyčia, kurios pagrindiniame altoriuje paauksuotomis raidėmis užrašyta – „Kęstučio Aleksandro Kazicko atminimui“. Tragiški įvykiai sukrėtė J. Kazicką ir paskatino dar labiau gilintis į dvasinius dalykus bei tęsti visą gyvenimą vykdytus labdaros projektus. 2000 m. Kazickas tapo Golgotos kelio Jeruzalėje restauravimo vienu svarbiausių rėmėjų.

Filantropija

redaguoti

Pasitraukęs iš aktyvios veiklos, užsiėmė įvairiais labdaros ir paramos projektais. Kartu su dukterimi Jūrate Niujorke 1998m. įsteigė Kazickų šeimos fondą, kuris nuo 1999m. veikia ir Lietuvoje. Fondas remia švietimo programas, taip pat remia kultūros, sveikatos apsaugos, religines ir labdaros organizacijas, ligonių globos įstaigas. J. Kazickas tapo vienas iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų; įsteigė premiją žurnalistams, prisidedantiems prie Valdovų rūmų atstatymo.[2]

Bibliografija

redaguoti
  • Juozas Kazickas. Vilties kelias (memuarai, kartu su V. Bartasevičiumi), 428 psl. V.: Tyto alba, 2002. ISBN 9986-16-236-X

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti