Juozas Kapočius
Juozas Kapočius | |
---|---|
Gimė | 1907 m. spalio 19 d. Antatilčiai, Žemaitkiemio valsčius |
Mirė | 1996 m. gegužės 22 d. (88 metai) Kape Kodas, Masačusetso valstija |
Veikla | leidėjas, spaustuvininkas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius |
Juozas Kapočius (1907 m. spalio 19 d. Antatilčiai, Žemaitkiemio valsčius – 1996 m. gegužės 22 d. Kape Kodas, Masačusetso valstija) – Lietuvos leidėjas, spaustuvininkas.
Biografija
redaguotiMokėsi Ukmergės gimnazijoje ir Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1927 m. išvyko į Urugvajų. 1930 m. Montevidėjuje baigė spaustuvininkų mokyklą.[1]1933 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Klaipėdos „Ryto“ bendrovės spaustuvės techniniu vedėju, pirmą kartą Lietuvoje pritaikė monotipą. Nuo 1935 m. Šiauliuose, vėliau Kaune „Vilties spaustuvės“ vedėjas, kūrė spaustuvės techninę bazę. Pirmąkart Lietuvoje panaudojo reljefinę spaudą, pritaikė rotacinę ir renkamąją mašinas. 1937 m. Kaune įsteigė cinkografiją „Vaizdas“, 1939 m. – spaustuvę, ją netrukus perkėlė į Vilnių, leido lenkų kalba laikraščius „Nowe slowo“ ir „Nowe slowo rolnicze“. 1941–1944 m. Vilniaus spaustuvių įgaliotinis, 1940 m. nacionalizuotos savo „Vaizdo“ spaustuvės direktorius. 1943 m. spaustuvę atgavo.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Karo pabėgėlių stovykloje Detmolde leido žurnalą „Skautų aidas“. 1949 m. persikėlė į JAV. 1951–1953 m. Brukline Pranciškonų spaustuvės techninis vedėjas. 1953 m. Bostone įsteigė Lietuvių enciklopedijos spaustuvę ir leidyklą. Joje leistos „Lietuvių enciklopedija“ (37 t.), „Enciklopedia Lituanica“ (6 t.). Jo veikla leido techniškai ir finansiškai įgyvendinti šį lietuvių intelektualų projektą. Leidykloje savo knygas spausdinosi Faustas Kirša, Stasys Santvaras ir kiti rašytojai. JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, 1967–1969 m. Tarybos prezidiumo pirmininkas.[2]
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 205 psl.
- ↑ Juozas Kapočius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 364 psl.