Juozas Buzelis
Juozas Buzelis | |
---|---|
Gimė | 1888 m. rugpjūčio 8 d. Sadūnai, Dusetų valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | 1967 m. kovo 8 d. (78 metai) Vilnius, Lietuvos TSR |
Sutuoktinis (-ė) | Klara Zvirbulė |
Veikla | Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas |
Partija | Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija |
Alma mater | Tartu universitetas |
Juozas Buzelis (g. 1888 m. rugpjūčio 8 d. Sadūnai, Dusetų valsčius – 1967 m. kovo 8 d. Vilniuje. Palaidotas Sadūnų kaimo kapinėse.) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguoti1908 m. baigė Mintaujos gimnaziją, iš ten į gimtąjį Dusetų valsčių atveždavo nelegalios lietuviškos literatūros. Vasaros atostogų metu mokydavo apylinkės jaunimą lietuviškai skaityti ir rašyti, ragino juos šviestis ir siekti mokslo. 1915 m. baigė Dorpato universiteto Medicinos fakultetą. Dorpate priklausė aušrininkų organizacijai, nuo 1909 m. Dorpato lietuvių studentų visuomeninės ir mokslinės draugijos narys, draugijos valdybos sekretorius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, Tulos gubernijos ligoninės gydytojas, vėliau 1915 m. gydytojas Prienuose. 1916–1918 m. organizavo 75 vietų ligoninę Agluonoje (Latvija), joje dirbo vyresniuoju gydytoju, vėliau ligoninės vedėjas. Tuo metu šioje ligoninėje dirbo apie 30 lietuvių tarnautojų. 1917 m. gegužės mėn. nuo Aguonos ligoninės lietuvių deleguotas atstovas į Visos Rusijos lietuvių seimą, vykusį Peterburge, kuriame pirmą kartą buvo iškelta Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja.
1918 m. vasario mėn., kai vokiečiai užėmė Daugpilį, Aguonos ligoninė su visu personalu bei inventoriumi, penkiuose vokiečių kariniuose vagonuose buvo atgabenta į Vilnių ir perduota Lietuvių komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti. Dalis tos ligoninės buvo perkelta į Gelvonų miestelį, vėliau į Zarasus. 1918–1919 m. Gelvonų ligoninės vedėjas ir Širvintų apskrities gydytojas.
1919–1920 m. Ežerėnų apskrities gydytojas, įsteigė ir Zarasų progimnaziją, nuo 1919 m. spalio 20 d. – jos direktorius.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai. Laisvalaikiu Kauno geležinkelio stoties ambulatorijoje priiminėjo ir konsultavo ligonius, 1922 m. kovo mėn. su kitais atkūrė dienraštį „Lietuvos žinios“, kurį laiką jo neoficialus redaktorius.
1922–1927 m. vėl Ežerėnų apskrities gydytojas, išrinktas Valstiečių liaudininkų sąjungos apskrities komiteto pirmininku, vėliau – kooperatyvo „Patrimpas“ valdybos pirmininkas ir apskrities tarybos narys. 1923 m. įsigijo Mukulių dvarą.
Visa savo esybe jis buvo nepakantus neteisybei, į viešumą keldamas negeroves, užsitraukė oponentų nemalonę. 1925 m. birželio mėn. jis buvo atleistas iš Ežerėnų apskrities gydytojo pareigų, o spalio mėnesį apskrities policijos vadas kreipėsi į apskrities viršininką su prašymu ištremti J. Buzelį iš Zarasų apskrities „nes jis kiršina gyventojus, sukeldamas juose neramumo, stengdamasis jiems prikergti politines pažiūras apgaulingu būdu“. Po rinkimų į Trečiąjį Seimą atstatytas į apskrities gydytojo pareigas. Tuo metu aktyviai rūpinosi miesto vardo pakeitimu, šiuo klausimu aktyviai susirašinėjo su Savivaldybių departamentu, reikalaudamas suteikti miestui Zarasų vardą. Turėdamas draugų Latvijoje, įkūrė lietuvių – latvių draugiją, šios organizacijos pirmininko pavaduotojas. Lankydamasis Rygoje, susipažino su būsimąja žmona Klara Zvirbule.
Po 1926 m. perversmo įsigalėjus tautininkams Lietuvoje, J. Buzelis buvo atleistas iš apskrities gydytojo pareigų. Zarasuose jis liko tik miestelio kalėjimo kalinių gydytoju. 1927 m. sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. Nuo 1930 m. Salako sveikatos centro vedėjas, nuo 1931 m. Valstybinės akių ligų ambulatorijos vedėjas, nuo 1939 m. – Degučių apylinkės sveikatos punkto vedėjas.
1941 m. į Sibirą buvo ištremta J. Buzelio sesuo gydytoja Monika su vyru ir dukrele, brolio žmona su vaikais. Išvengti artimųjų likimo jam padėjo Justas Paleckis ir tuometinis Lietuvos TSR Švietimo ministras Stasys Pupeikis. Vokiečių, o vėliau ir TSRS okupacijos metais šelpė politinius kalinius, tremtinius, varguolius, įsteigė žydų pagalbos komitetą ir gynė pasmerktuosius. Ši veikla jam vos nekainavo gyvybės. 1941 m. mirė jo gyvenimo draugė Klara–Aiškutė Buzelienė.
Vengdamas viešumos 1951 m. išvyko gyventi į Ukmergę. Mirė 1967 m. kovo 8 d. Vilniuje, kur gyveno sūnaus Visvaldo šeimoje.[1][2]
Literatūra
redaguoti- Buzelis Juozas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 14.
- Buzelis Juozas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1954, t. 3, p. 390.
- Stakeliūnaitė D, Buzelis J., Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 114–116.
- Indrašius V.„Aukštaitijos šviesuliai“,Vilnius,1999, p.53-60.