Juozas Balčikonis (1924)
| Juozas Balčikonis | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. sausio 12 d. Giedraitinė, Ramygalos valsčius |
| Mirė | 2010 m. gruodžio 21 d. (86 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina Songailaitė-Balčikonienė |
| Vaikai | Kęstutis Balčikonis |
| Veikla | dailininkas tekstilininkas |
| Alma mater | 1950 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas |
Šis straipsnis apie dailininką. Apie kalbininką skaitykite straipsnyje Juozas Balčikonis.
Juozas Balčikonis (1924 m. sausio 12 d. Giedraitinėje, Ramygalos valsčius, Panevėžio apskr. – 2010 m. gruodžio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas tekstilininkas, pedagogas.
Biografija redaguoti
Žmona Regina Songailaitė-Balčikonienė, sūnus Kęstutis Balčikonis. 1950 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, mokėsi pas Liudą Truikį, Vytautą Kairiūkštį.
Nuo 1949 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1989 m. Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. profesorius. Palaidotas Antakalnio kapinėse.[1]
Kūryba redaguoti
Nuo 1948 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų Lietuvoje, Jugoslavijoje, Belgijoje, Rusijoje, Indijoje.
Sukūrė gobelenų, rištinių kilimų, mišrios technikos kompozicijų, dekoratyvinių audinių projektų. Pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti batikos technika. Ankstyvieji kilimai („Rugiapjūtė“ 1948 m., „Derliaus nuėmimas“ 1950 m., „Kolūkio džiaugsmai“ 1960 m.) statiškos, ornamentiškos kompozicijos, liaudiški. Vėlesnieji („Žiema“ 1962 m., „Žiedai tėvynei“ 1965 m., „Liaudies šventė“ 1967 m., „Sutartinė“ 1968 m.) apibendrinto piešinio, monumentalūs, pabrėžtinai ritmiški, 8-9 dešimtmetyje – muzikalesni („Gintaro krašto daina“, „Mėnesienos sonata“, abu 1972 m., ciklas „Metų laikai“ 1975–1980 m.). Naujausi kūriniai krikščioniškosios, senųjų kultūrų tematikos.
Sukūrė tautinių drabužių eskizų 1955–1980 m. dainų švenčių dalyviams, su R. Songailaite-Balčikoniene 1968 m., 1977 m., 1980 m. – ansambliui „Lietuva“. Jo kūrinių yra Lietuvos, Rusijos (Maskva, Sankt Peterburgas) muziejuose.[2]
Bibliografija redaguoti
- Audinių raštai, 1961 m.
- Lietuvių liaudies menas, albumų serija, su kitais:
- Audiniai, kn. 1-2, 1957–1962 m.
- Juostos, 1969 m.
- Drabužiai, 1974 m.
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Anapilin iškeliavo tekstilės dailininkas Juozas Balčikonis
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Juozas Balčikonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 481 psl.
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Juozas Balčikonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 169-170