Atverti pagrindinį meniu

Juozapas Matulaitis-Labukas

Juozapas Matulaitis-Labukas (1894 m. sausio 19 d. Greikonys, Stakliškių valsčius – 1979 m. gegužės 28 d. Kaunas, palaidotas Šiluvos bazilikos šventoriuje) – Lietuvos vyskupas, socialinių mokslų daktaras.

BiografijaKeisti

19131918 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. 1918 m. įšventintas kunigu. Vikaras Žasliuose, Kalesninkuose ir Švenčionyse. 19221926 m. studijavo socialinius ir ekonomius mokslus Vokietijoje ir Šveicarijoje. 1926 m. socialinių mokslų daktaras. Nuo 1926 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris, nuo 1928 m. Kaišiadorių vyskupo J. Kuktos, vėliau vyskupo T. Matulionio generalinis vikaras. Rūpinosi Kaišiadorių katedros, kurijos, vyskupijos poilsio namų Birštone statybos darbais, parapijų ūkio reikalais. 1928 m. Kaišiadorių kapitulos prelatas, 1934 m. popiežius Pijus XI suteikė popiežiškojo prelato titulą. 1942 m. kaip kapitulinis vikaras valdė Kaišiadorių vyskupiją. Kartu su vyskupu T. Matulioniu 1946 m. TSRS saugumo suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti lageryje, ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą sugrįžo 1955 m., paskirtas Raseinių altarista. 19571965 m. dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1965 m. gegužės 6 d. išrinktas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos valdytoju. 1965 m. gruodžio 5 d. Romoje konsekruotas vyskupu, paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, šias pareigas ėjo iki mirties. 1965 m. dalyvavo Vatikano II susirinkimo paskutinėje sesijoje. 19661979 m. Lietuvos vyskupų ordinarų kolegijos pirmininkas.[1]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Juozapas Kukta
Kaišiadorių vyskupas
19421943
Po to:
Teofilius Matulionis

ŠaltiniaiKeisti

  1. Mindaugas PuidokasJuozapas Matulaitis-Labukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 452 psl.

NuorodosKeisti