Juozapas Marija Tiškevičius
| Juozapas Marija Tiškevičius | |
|---|---|
| |
| Tiškevičiai | |
| |
| Leliva | |
| Gimė | 1927 m. rugpjūčio 21 d. Užutrakis |
| Tėvas | Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius |
| Motina | Teresė Drucka-Liubecka |
| Veikla | Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelivos herbo grafas, JAV karo laivyno jūreivis |
Juozapas Marija Tiškevičius (angl. Joseph Tyszkiewicz; lenk. Józef Maria Tyszkiewicz; g. 1927 m. rugpjūčio 21 d. Užutrakyje, Trakų vls., Vilniaus-Trakų aps., Lenkijos Respublika) – Lietuvos–Lenkijos bajoras, didikas, Lelivos herbo grafas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Tiškevičių giminės trečiosios Užutrakio šakos. Tėvas Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius. Motina Teresė Drucka-Liubecka (lenk. Teresa Drucka-Lubecka; 1899–1997 m.). Broliai Andrius Marekas Tiškevičius, Artūras Kazimieras Tiškevičius ir Karolis Pranciškus Tiškevičius.
Gimė Užutrakio dvare, pakrikštytas – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Augo Užutrakio dvare ir Vilniuje, kuriame lankė gimnaziją.
Vilniaus kraštą 1939 m. okupavus Raudonajai armijai, su tėvais ir dėde Andriumi Tiškevičiumi atvyko į Kretingos dvarą, pas tėvo dėdę Aleksandrą Tiškevičių.
1940 m. liepos mėn. enkavedistams Kretingos dvarą paėmus NKVD pasienio brigados poreikiams, Zdislovo Tiškevičiaus šeima grįžo į Vilnių, kuriame 1941 m. birželio 14 d. buvo suimta ir ištremta į Ust Pristanės rajoną, Altajaus kr.[1] Tremtyje Juozapas Marija Tiškevičius neteko tėvo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui paleistas iš tremties su motina ir broliais per Persiją ir Egiptą persikėlė į JAV. Baigęs mokslus, tarnavo JAV karo laivyne, gyvena Vašingtone.
Valdos redaguoti
Turėdamas Lietuvos pilietybę, grafas Juozapas Tiškevičius siekė susigrąžinti jo tėvui Zdislovui Tiškevičiui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusią Užutrakio dvaro sodybos dalį.
Paveldėto turto susigrąžinimą apsunkino tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 Užutrakio dvaro sodybą įtraukė į neprivatizuojamų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o grafas pretenzijas į savo dalį pareiškė pasibaigus įstatymu nustatytam terminui pirminiam prašymui paduoti.[2]
2007 m. gegužės 22 d. Kultūros ministerijos sprendimu J. Tiškevičiui buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Užutrakio dvaro sodybos pastatų, tačiau valstybė nusprendė jų negražinti natūra, o išmokėti kompensaciją. J. Tiškevičius skundą dėl nepagrįsto valstybės išperkamo turto statuso suteikimo Užutrakio dvaro pastatams Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. atmetė.[3]
Grafui pavyko atgauti 6,9 ha žemės, taip pat jam pripažinta teisė į 70 ha vandens telkinių.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 844
- ↑ Grafas Tiškevičius pareiškė pretenzijas į Užutrakio dvarą. – Respublika, 2003 m. liepos 28 d.
- ↑ Grafų Tiškevičių palikuonis neatgaus Užutrakio dvaro. – Lietuvos rytas , 2007 m. spalio 19 d.
- ↑ Juozas Vercinkevičius. Sibiro tremtinys grafas Juozapas Tiškevičius atgavo 6,9 ha žemės... – Voruta, 2008 m. rugpjūčio 9 d. – P. 1, 7