Vikipedija

Juostilė

Juostilė - tiesi linija, jungianti įvairius priešistorinės kilmės objektus, įskaitant stovinčius akmenis ir akmenų ratus, piliakalnius, pilkapius, pilis, senovines kapavietes, senas bažnyčias, senas kelių sankryžas, brastas per upes, senų kelių fragmentus bei apylinkės žymesnių kalvų viršūnes.[1]. Linija vadinama juostile tik tada, jei ji jungia keturis ar daugiau priešistorinius objektus. Tokių linijų ilgis gali būti iki kelių dešimčių kilometrų.

Šį reiškinį 1926 m. pirmą kartą aprašė Alfredas Vatkinsas (Alfred Watkins) knygoje „The Old Straight track [2]. A. Vatkinsas manė, kad pastarosios linijos yra seni prekybos keliai, kurie senovėje ėjo per visuomeniškai reikšmingas vietas. Tokia tiesi linija angliškai yra vadinama „Ley“. Linijos tiesumas yra lengvai nustatomas žemėlapio pagalba arba navigacijos priemonėmis. Tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl senoviniai monumentai yra tiesioje linijoje.

Juostilių atradimai redaguoti

Dauguma tokių linijų yra atrasta Britų salose. Viena žinomiausių yra Anglijoje esanti „Stonehenge Ley“, nusitęsusi apie 30 km ir kertanti žymųjį „Stonehenge“ paminklą. Analogiška linija Lietuvoje pirmą kartą buvo aptikta bei aprašyta 2006 m. G. Poručio [3] Yra keletas hipotezių, aiškinančių tokių linijų kilmę.

Pirmosios juostilės pasaulyje atradimas redaguoti

Juostilės idėja buvo pasiūlyta A. Vatkinso. Jis buvo verslininkas, turėjo malūną, viešbutį bei alaus daryklą. Taip pat buvo savamokslis archeologijas mėgėjas, senienų kolekcionierius bei gerbiamas fotografas. Vatkinsas gyveno Herefordšyre (Anglija) ir daug keliavo verslo reikalais.

1921 m., važiuodamas pro Blackwardine kaimą, jis sustabdė savo automobilį, kad galėtų patikrinti vietovės reljefą su savo turimu žemėlapiu. Vatkinsas pastebėjo, kad tarp apylinkės kalvų viršūnių esantys takai ėjo tiesia linija. Studijuodamas žemėlapį, jis suprato, kad minėtos vietos buvo idealiai tiesioje linijoje.[4]. Senovėje Anglija buvo tankiai apaugusi miškais, o kad keliaujantys pirkliai nepaklystų, šalies reljefas buvo išraižytas tiesiomis linijomis, kurias Vatkinsas pavadino „Ley“, arba „Ley line“. Šis pastebėjimas buvo pristatytas 1921 m. Woolhope klube. 1926 m. apie tai A. Vatkinsas išleido knygą „The Old Straight Track“.[5]. Tačiau to meto archeologai į atradimą žiūrėjo skeptiškai, ir Vatkinso idėjų nepriėmė.

Vėliau megalitų tyrinėtojas Alexander Thom pasiūlė detalų matematinį planą, kaip išrikiuoti megalitiniai statiniai, nors jis ir nevartojo sąvokos „Ley line“. Naskos linijų atradimas pietinėje Peru iš naujo sukėlė susidomėjimą tiesiomis linijomis bei jų astronomiškai reikšmingu išsidėstymu.

Pirmosios juostilės Lietuvoje atradimas redaguoti

Paprastai pirmoji šalyje atrasta juostilė yra pavadinama tos šalies vardu. Taip pavadintos yra Ispanijos, Belgijos ir kitos linijos. 2006 m analogiška linija buvo aptikta Lietuvoje. Ji buvo paskelbta „Liaudies Kultūros“ žurnale.[6] bei „Historiae scienticum Baltica“ konferencijoje. Linijos atradėjas G. Porutis šioms linijoms lietuviškai vadinti pasiūlė terminą „ilgjuostė“, arba „juostilė“. O pirmąją Lietuvoje aptiktą juostilę siūloma vadinti „Lietuvos juostile“.

Hipotezės redaguoti

Archeologinė hipotezė redaguoti

Nauja archeologijos kryptis, archeogeodezija, tyrinėja geodeziją, naudotą priešistoriniais laikais.[7] Pasak geodezijos, juostilės gali žymėti senovines teritorines valdas ar bendro naudojimo kelius. Archeologija patvirtina, kad daugelis senovinių bendruomenių svarbius objektus statė tiesiose linijose.

Kultūrinė hipotezė redaguoti

Daugelis kultūrų naudoja tiesias linijas reljefe. Pietų Amerikoje, ilgos Nazca linijos yra tiesios ir nukreiptos į kalnų viršūnes. Senovės Meksikos piramidės taip pat yra tiesiose linijose. Šiuolaikiniai keliai yra senų kelių vietose, ir turi aplenkti piramides. Chako kultūra Naujojoje Meksikoje (JAV) iškirto laiptelius uolose, kad keliai galėtų būti tiesūs. Anglijoje yra rasta daug juostilių, jungiančių priešistorinius objektus.

Energetinė hipotezė redaguoti

Kiti tyrinėtojai mano, kad šios linijos žymi psichinės energijos linijas.[8]. Linijos siejamos su geomantija ar NSO. Teigiama, kad linijos pasižymi elektrinėmis ar magnetinėmis anomalijomis, išsiskiriančiomis iš aplinkos.[9].

Paleoastronominė hipotezė redaguoti

Dažnai juostilių kryptis sutampo su saulės tekėjimo ar laidos kryptimi astronominių švenčių metu, tokių kaip lygiadieniai ar trumpiausia/ilgiausia diena.[10][6].

Skeptinė hipotezė redaguoti

 
Aštuoniasdešimt taškų, esančių vienoje tiesėje, ketvertų, gautų atsitiktinai parinkus 137 taškus

Skeptikai luostilių egistavimą priskiria pseudomokslui. Jie abejoja juostilių egzistavimu ir teigia, kad senovės paminklai yra išsidėstę tiesiose linijose atsitiktinai. Skeptikai teigia, kad esant daug senovinių kultūros objektų, visada galima nubrėžti tiesią liniją, einančią apytiksliai per objektus.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ http://www.leyhunter.org/leyhunter.com/begin/be1.htm Archyvuota kopija 2009-07-07 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Alfred Watkins, The Old Straight Track: Its Mounds, Beacons, Moats, Sites and Mark Stones (1925); reprinted as ISBN 0-349-13707-2
  3. ↑ Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4.
  4. ↑ Alfred Watkins, The Old Straight Track: Its Mounds, Beacons, Moats, Sites and Mark Stones (1925); reprinted as ISBN 0-349-13707-2
  5. ↑ Alfred Watkins, The Old Straight Track: Its Mounds, Beacons, Moats, Sites and Mark Stones (1925); reprinted as ISBN 0-349-13707-2
  6. ↑ 6,0 6,1 Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4. [1] Archyvuota kopija 2016-03-11 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Jacobs, James Q, Archaeogeodesy, a Key to Prehistory
  8. ↑ http://www.bbc.co.uk/wiltshire/moonraking/meanings.shtml
  9. ↑ Sulliman, Danny (1999), Ley lines. London, Judy Piatkus ltd.
  10. ↑ Sulliman, Danny (1999), Ley lines. London, Judy Piatkus ltd.

Nuorodos redaguoti

Lietuvos juostilės aprašymas Archyvuota kopija 2008-10-15 iš Wayback Machine projekto.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Juostilė&oldid=6881118"