Juosmens slanksteliai
Juosmens slanksteliai (lot. vertebrae lumbales) – penki slanksteliai, esantys tarp krūtinės slankstelių ir kryžkaulio.
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Bendroji slankstelių sandara redaguoti
Slanksteliai – tai netaisyklingi kaulai ir nepaisant, kurioje stuburo vietoje būtų, visi turi bendras pagrindines dalis. Priekinė masyvi dalis vadinama kūnu (corpus vertebrae), prie jo iš nugarinės pusės prisitvirtinęs karpyto pavidalo lankas (arcus vertebrae), o tarp jų lieka anga (foramen vertebrale). Slankstelio lanko plokštelė (lamina arcus vertebrae), šonuose siaurėdama pereina į kojytes (pediculus arcus vertebrae), kurios tvirtinasi prie slankstelio kūno. Kojytės briaunos įlinkusios, viršutinė slankstelio įlanka (incisura vertebralis superior), yra šiek tiek seklesnė, o apatinė (incisura vertebralis inferior) – gilesnė. Vieno slankstelio apatinė ir kito viršutinė įlankos apriboja tarpslankstelinę angą (foramen intervertebrale).
Nuo lanko atgal ir šiek tiek žemyn nukrypusi neporinė keterinė slankstelio atauga (processus spinosus). Į šonus kyšo porinė skersinė atauga (processus transversus). Keterinė ir skersinės ataugos sudaro kyšulius ir vagas nugaros raumenims prisisegti. Į viršų ir į apačią iškyla porinė, atitinkamai viršutinė ir apatinė, sąnarinė atauga (processus articularis superior et processus articularis inferior). Aukščiau gulinčio slankstelio apatiniai sąnariniai paviršiai (facies articularis inferior), sudaro sąnarius su žemiau gulinčio slankstelio viršutiniais sąnariniais paviršiais (facies articularis superior).
Juosmens slankstelio sandaros ypatumai redaguoti
Juosmens slankstelis, vertebra lumbalis (L1-L5) (geltoni); atpažįstami iš kūno bei ataugų dydžio ir formos. Kūnai išlaiko pilvo organų masę, yra itin stambūs, inksto pavidalo. Ilgos ir smailios skersinės ataugos yra išnykusių šonkaulių liekanos, todėl vadinamos šonkaulinėmis ataugomis, processus costiformis, s. costalis. Tikroji skersinė atauga pastebima tik šonkaulinės ataugos pamato užpakaliniame paviršiuje ir vadinama priedine atauga, processus accessorius. Sąnariniai paviršiai guli sagitalinėje plokštumoje, viršutinių sąnarinių ataugų užpakalinis šoninis kraštas iškyla lyg atskira maža aptaki speninė atauga, processus mammillaris.
Kaulėjimas redaguoti
Juosmens slankstelis kaulėja iš trijų kaulėjimo centrų, centrum ossificationis: vienas jų atsiranda kūne, du lanke antrą embriono sklaidos mėnesį. Lanko užuomazgos susilieja per pirmus gyvenimo metus, o lankas priauga prie kūno apie 3-6 metus. Juosmens slanksteliai turi rudimentines šonkaulių užuomazgas, kurios vėliau susilieja su skersinėmis ataugomis ir ištįsta į ilgas šonines ataugas. Juosmens slankstelių kūnų viršutinę ir apatinę briauną ilgą laiką sudaro žiedinė kremzlė, arba epifizė, epiphysis anularis, kaulėdama ji susilieja su kūnu tik apie 18-20 metus.
Šaltiniai redaguoti
“Атлас анатомии человека в 4-х томах” Р.Д.Синельников, Я.Р.Синельников, издание 2 стереотипное, Москва „Медицина“, 1996
„Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008