Juodmėsė ūmėdė

Russula adusta
Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta)
Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
( Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
( Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
( Russula)
Rūšis: Juodmėsė ūmėdė
( Russula adusta)
Index Fungorum
Binomas
Russula adusta
(Pers.) Fr., 1838

Juodmėsės ūmėdės savaiminio paplitimo arealas
Sinonimas
Agaricus nigricans (1785)
Agaricus adustus (1801)
Omphalia adusta (1821)
Omphalia adusta var. adusta (1821)
Russula adusta f. adusta (1838)
Russula adusta var. adusta (1838)
Russula nigricans var. adusta (1907)
Russula adusta var. coerulescens (1863)
Russula adusta f. gigantea (1895)
Russula adusta f. rubens (1943)
Russula adusta var. sabulosa (1986)

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta) – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos „kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai masyvūs, patamsėja dar lysdami iš samanų labai kirmijantys.

Išvaizda redaguoti

Vaisiakūniai vidutinio stambumo. Kepurėlė 7-12 cm skersmens, mėsinga, jauna pusiau apvali, pusrutuliška, vėliau paplokščia, įdubusi, iš pradžių balta, lipni, netrukus pasidaro kreminė, pilkšvai, juodai ruda, sausa, matinė, luobelė beveik nesilupa, drėgna, gliti, matinė. Lakšteliai tankūs, ploni, pusiau nuaugintiniai, balti, senesnių grybų pilkšvi, pagaliau rusvai, net juodai pilki, paspaudus juoduoja. Kotas trumpas, storas 3–6(10)x2–5 cm, kepurėlės spalvos, plaušuotas, kietas, trapus, cilindrinės formos. Trama balta, kieta, stangri, perlaužus ar perpjovus parusvėja, po to patamsėja iki juosvos spalvos, sausa, nekarti. Sporos gruoblėtos, 7-10x6-8 μm, ovalinės, turi labai mažas karpas, kurios retai būna didesnės nei 0,2-0,3 μm aukščio. Bazidės yra (30) 50-60 (78) μm ilgio ir 7,5-11 (12) μm pločio. Bazidės viršūnėje yra keturios 5-6 μm ilgio sterigmos. Cistidės paprastai būna 50-100 μm ilgio ir 5-7 (11) μm pločio, jos beveik cilindrinės su buku galiuku.

Augavietė redaguoti

Auga liepos – spalio mėn. pušynuose (ypač smėlinguose, senuose), aikštėse, pavieniui arba grupėmis.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (310 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos redaguoti