Juodieji broliai (organizacija)

Juodieji broliai (lenk. Czarni Bracia) – slapta Kražių gimnazijos studentų 1823 m. spalio mėnesį įkurta organizacija, kurios tikslas buvo veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Pagrindiniai organizacijos įkūrėjai buvo Jonas Vitkevičius, Kiprijonas Jančevskis, Feliksas Zelenovičius ir Aloyzas Pesliokas. Jaunieji patriotai siekė atgauti tėvynei laisvę. Jie platino draudžiamas knygas, palaikė priešiškas carizmui nuotaikas, skelbė išsivadavimo šūkius. „Juodųjų brolių“ organizacija netrukus buvo susekta, jos nariai suimti ir žiauriai nubausti, tačiau jų veikla padarė neišdildomą įspūdį tuometinei Lietuvos visuomenei.[1]

Suimtieji buvo nuvežti į Vilniaus buvusio Bazilijonų vienuolyno kalėjimą. Mirties bausme buvo nubausti Kražių kolegijos mokiniai Kiprijonas Jančevskis ir vos 15 metų sulaukęs J. Vitkevičius. Tik vėliau mirties bausmę caraitis Konstantinas pakeitė kalėjimu Babruisko tvirtovėje ir tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire.

Adomas Mickevičius kūrinyje Vėlinės aprašė caro valdžios pirmąją sukurptą bylą Lietuvos jaunimui – Juodųjų brolių iš Kražių kolegijos bylą. Juo­dųjų brolių byla buvo savotiška įžanga į visą Vilnių sukrėtusią filomatų ir filaretų bylą. Vienoje poemos dalyje poetas piešia graudų vaizdą, kaip Vilniuje prie Aušros vartų atsi­sveikina su visai dar vaikais, sukaustytais grandinėmis ir išvežamais visam laikui iš tė­vynės.[2]

LiteratūraKeisti

  • Władysław Jewsiewicki, „Batyr. O Janie Witkiewiczu 1808–1839“ PIW, Warszawa 1983
  • Bartłomiej Sienkiewicz, „Ciemne światło“, Tygodnik Powszechny nr 51-52, 20-27 grudnia 2009, s. 40

ŠaltiniaiKeisti