Jungtinių Tautų Konvencija dėl kovos su dykumėjimu

Jungtinių Tautų Konvencija dėl kovos su dykumėjimu (pilnas oficialus pavadinimas: Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama kovoti su dykumėjimu ir mažinti jo padarinius, ypač Afrikoje. Sutartis buvo pasirašyta 1994 m. spalio 14 d. Paryžiuje ir įsigaliojo 1996 m. gruodžio 26 d.[1] 2012 m. pradžioje konvenciją buvo pasirašiusios 194 valstybės.[2]

Konvenciją ratifikavusios šalys (žalia spalva)
Dykumėjimo rizika pasaulyje.
  Labai didelė
  Didelė
  Vidutinė

Istorija redaguoti

Tarptautiniu mastu dykumėjimo klausimas buvo pirmą kartą paminėtas 1970-tųjų pradžioje, paskatintas tuo laiku vykusios didelės sausros ir bado Sahelio regione. 1977 m. Jungtinės Tautos Nairobyje surengė dykumėjimo aptarimui skirtą konferenciją. Buvo priimtas išsamus Veiksmų planas kovoje su dykumėjimu, tačiau jis buvo teisiškai neįpareigojantis, todėl jį pasirašiusios šalys praktikoje nesiėmė beveik jokių veiksmų, o esami buvo prastai koordinuoti, neįtraukiantys vietinių gyventojų ir neefektyvūs.[3]

1990-tųjų pradžioje, išaugus kritikai dėl neefektyvios kovos su dykumėjimu, buvo pradėta kalbėti apie naujos tarptautinės sutarties būtinumą. Raginama Afrikos valstybių, Jungtinės Tautos tam tikslui įsteigė specialų komitetą, kurio pagalba 1994 m. buvo paruošta Konvencija dėl kovos su dykumėjimu.

Struktūra redaguoti

Visos konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja rinkti, analizuoti ir keistis su dykumėjimu susijusia informacija, dalintis patirtimi, technologinėmis žiniomis. Be to, šalys, tiesiogiai paveiktos dykumėjimo, privalo paruošti valstybines strategijas ir jų įgyvendinimo planus, kurių įgyvendinimą finansuoja išsivysčiusios šalys.[4][5]

Pagrindinis konvencijos valdomasis organas yra šalių narių konferencijos, iš pradžių vykusios kasmet, o nuo 2001-ųjų – kas dvejus metus. Paskutinė konferencija vyko 2011 m. spalį Pietų Korėjoje.[6] Sutartis taip pat turi savo Nuolatinį sekretorijatą bei Mokslo ir technologijų komitetą.

Nuorodos redaguoti

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Multilateral Treaty Framework: An Invitation to Universal Participation – Focus 2002, Sustainable Development. United Nations Publications, 2002, p. 99-100
  2. Status of Ratification and Entry into Force Archyvuota kopija 2012-01-08 iš Wayback Machine projekto., UNCCD
  3. Danish, Kyle W. International Environmental Law and the Bottom-up Approach: A Review of the Desertification Convention. Indiana Journal of Global Legal Studies, Vol. 3, No. 1, Fall, 1995, p. 143–146
  4. Potential Benefits from becoming a Party to the Convention Archyvuota kopija 2011-12-20 iš Wayback Machine projekto., UNCCD
  5. Action programmes Archyvuota kopija 2011-01-24 iš Wayback Machine projekto., UNCCD
  6. The Conference of the Parties Archyvuota kopija 2011-12-31 iš Wayback Machine projekto., UNCCD