Vikipedija

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykiai

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykiai – dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir JAV. Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

JAV–Lietuvos santykiai

Lietuva (žalia) ir JAV (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • LR Vyriausybės de jure pripažinimas: 1922 m. liepos 28 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 6 d.
 Prekybos apimtys (2022):[1]
 • Lietuva → JAV: 2,4 mlrd. eur.
 • JAV → Lietuva: 4 mlrd. eur.
 Turistų srautai:
 • JAV → Lietuva (2020): 20 800[1]

JAV gyvena apie 650 000 lietuvių kilmės amerikiečių – tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų, veikia JAV lietuvių bendruomenė (įregistruota 1952 m.) Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 604 JAV piliečiai.[2] Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti 1922 m. liepos 28 d., o atkūrus nepriklausomybę atkurti 1991 m. rugsėjo 6 d. Visos sovietinės okupacijos metais nepripažino Baltijos šalių TSRS dalimi, pripažino Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. 1992 m. spalio 2 d. Vilniuje įkurta JAV ambasada, vėliau įsteigti generaliniai konsulai Niujorke (dar tarpukariu), Čikagoje ir Los Andžele.

Santykių istorija redaguoti

Ryšiai su JAV prieš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą redaguoti

Spėjama, kad pirmieji diplomatiniai kontaktai tarp JAV ir tuometės ATR užmegzti XVIII a. aštuntajame ar dešimtajame dešimtmetyje, JAV paskelbus nepriklausomybę. Galimybė vystyti dvišalius santykius nutrūko po ATR padalijimo. Tuo tarpu kitokio pobūdžio kontaktų būta ir anksčiau – pirmuoju lietuviu, apsigyvenusiu dabartinės JAV teritorijoje laikomas Aleksandras Karolis Kuršius, emigravęs XVII a. ir Naujajame Amsterdame (dabartinis Manhatanas) įkūręs pirmąją lotynišką mokyklą Naujajame Amsterdame (Niujorke).[3] Rusijos imperijoje panaikinus baudžiavą laikui bėgant ėmė augti emigracija į JAV dėl ekonominių, taip pat socialinių-religinių priežasčių, išaugusi XIX a. 9-ajame dešimtmetyje, nepaisant to, kad Rusijos imperijoje emigracija buvo oficialiai draudžiama. Nuo 1908 m. migracijos tempas galėjo prilėtėti priėmus antiimigracinius įstatymus, tačiau Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse vėl paspartėjo. Iki nepriklausomos Respublikos paskelbimo JAV gyveno ir aktyviai reiškėsi daug žymių Lietuvoje gimusių asmenų – Ema Goldman, Aaron Harry Gorson, taip pat laikinai gyveno Albinas Rimka, Žemaitė, Jonas Šliūpas ir kiti.

Dauguma emigrantų iš etnografinių Lietuvos žemių buvo neturtingi ir menko išsilavinimo, dirbo nekvalifikuotos darbus anglies kasyklose Pensilvanijoje, siuvimo fabrikuose Naujojoje Anglijoje (Baltimorėje, Bostone) ir skerdyklose Čikagoje.[4] Apie antisanitarines ir vergiškas to meto daugumos migrantų darbo sąlygas buvo išleista knyga Džiunglės. JAV gyvenančių lietuvių inteligentija įkūrė iki 1914 m. įkūrė tokias organizacijas kaip Tėvynės mylėtojų draugiją.

Ryšiai su JAV Lietuvai tapus nepriklausoma respublika redaguoti

 
Atminimo lenta Kaune, Putvinskio g. 68

Lietuvai tapus nepriklausomai buvo užmegzti de facto santykiai, 1922 m. – de jure diplomatiniai santykiai. Dar 1920 m. Jonas Vileišis paskirtas Lietuvos misijos pirmininku, turėjusiu kelti Lietuvos tarptautinio pripažinimo klausimą. 1922 m. Lietuvą galop pripažinus, Kaune galop paskirtas nepaprastasis pasiuntinys Frederick W.B. Coleman, o 1923 m. laikinąjį reikalų patikėtinį Jungtinėse Amerikos Valstijose pakeitė nuolatinis pasiuntinys Kazys Bizauskas. 1922 m.-1940 m. abišaliai santykiai apibūdinti kaip geri, daliai JAV lietuvių aktyviai besireiškiant visuomeniniame gyvenime ir bendradarbiavimu su Lietuva. Vieni geriausių Amerikos lietuvių paramos Lietuvai pavyzdžių – JAV lietuvių krepšinio specialistų Joseph Žukas ir Konnie Savickas bei kitų atvykimas treniruoti Lietuvos vyrų rinktinės ir galop – JAV rinktinės krepšininko Prano Lubino prisidėjimas prie 1939 m. Lietuvos triumfo Europos čempionate, kur Pranas Lubinas buvo žaidžiantysis treneris. Lėktuvu Atlanto vandenyną siekę perskristi lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas taip pat buvo lietuviai emigrantai JAV.

Ryšiai su JAV netekus nepriklausomybės redaguoti

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus SSRS, paskutinis tarpukario ambasadorius Owen J.C. Norem Lietuvą paliko 1940 m. vasarą. JAV pirmoji oficialiai pasmerkė SSRS įvykdytą okupaciją 1940 m. liepos 23 d. paskelbusi Welles deklaraciją, kuri žymėjo Baltijos šalių, įskaitant Lietuvos, okupacijos nepripažinimo JAV politikos pradžią. Buvo išlaikyta Lietuvos ambasada Vašingtone, išsaugotos 69 mln. JAV dolerių vertės aukso ir valiutos atsargos.

Po Antrojo pasaulinio karo kilusi milžiniška pabėgėlių banga į JAV ilgainiui sukūrė tvirtą JAV lietuvių bendruomenę, besistengusią paveikti JAV požiūrį į padėtį okupuotuose Baltijos šalyse (nuo 1955 m. čia įsikūrė VLIK, dar 1940 m. – Amerikos lietuvių taryba). JAV administracija nepripažino Baltijos šalių okupacijos, ryšiai su okupuota Lietuva iš esmės nutrūko. Kita vertus, 1941 m. tarp JAV ir Didžiosios Britanijos (o vėliau ir dar kitų valstybių) pasirašytos Atlanto chartijos punktas apie visų iki karo egzistavusių suverenių valstybių, taigi ir Lietuvos, atkūrimo karui pasibaigus nebuvo įgyvendintas.

Skirtingų JAV prezidentų administracijų bendradarbiavimas ir moralinė parama Amerikos lietuvių organizacijoms buvo nevienoda. 1940 m. rugsėjo 15 d. tuometis prezidentas F. Ruzveltas priėmė gausią lietuvių delegaciją su prezidentui adresuotu raštu. Atsiminimuose rašoma, kad F. Ruzveltas žadėjęs „Lietuva savo nepriklausomybės neprarado. Jos nepriklausomybė tik laikinai pertraukta. Ateis laikas, ir Lietuva vėl bus laisva. Tai atsitiks gal greičiau, negu jūs galite tikėtis“[5]

Turbūt didžiausią paramą dėl Lietuvos laisvės siekio SSRS okupacijos metu reiškė prezidentas Ronald Reagan, 1983 m. vasario 16-ąją pasveikinęs lietuvius su „65-siomis nepriklausomybės metinėmis“ ir savo kalboje pareiškęs, kad „kol laisvė yra draudžiama kitiems, ji nėra laisva ir čia“.[6] 1982-ųjų birželio 14 dieną Roaldas Reiganas buvo oficialiai paskelbęs Baltijos laisvės diena.[7]

JAV valstybės departamente visą Lietuvos okupacijos laikotarpį, išskyrus dieną, kai JAV lankėsi Michailas Gorbačiovas, šalia kitų valstybių vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė.

Ryšiai su JAV atkūrus nepriklausomybę redaguoti

Santykiai po nepriklausomybės atkūrimo atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuva, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, pasirašė Partnerystės chartiją su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone, ja padėti pamatai narystei NATO.[8] 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare sustiprėjo dvišalis politinis ir karinis bendradarbiavimas.

2003 m. Lietuvoje lankėsi tuometis prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis.[9]

Ekonominiai santykiai redaguoti

2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir JAV siekė 6,4 mlrd. eurų, o JAV buvo ketvirta pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1] Išaugusiam importui iš JAV lemiamą įtaką padarė 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą, po kurios Lietuva greitai atsisakė iš Rusijos importuotų angliavandenilių.

Prekybos balanse vyrauja importas iš JAV į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 2,4 mlrd. eurų; JAV yra septinta pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 4 mlrd. eurų; JAV yra ketvirta pagal prekybos apimtis importo partnerė. mineralinis kuras, alyvos, vaškai, bituminės medžiagos (82%), reaktoriai, boileriai, jų dalys (3%), trąšos (2,3%), antžeminio transporto priemonės (2%), organ. chemijos produktai (1,7%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį JAV yra 12-a (investicijos siekia 603,8 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis JAV 2021 m. buvo 4,24 mlrd. eurų – didžiausios tarp visų užsienio valstybių.[1]

Metai 2020 2021 2022
Eksportas į JAV (mlrd. eur.) 1,26 2,16 2,4
Importas iš JAV (mlrd. eur.) 0,49 0,95 4

Turizmas redaguoti

JAV piliečiai yra vieni dažniausiai Lietuvą lankančių užsienio turistų (septinta vieta pagal atvykusių turistų skaičių). Į Lietuvą atvykstančių JAV turistų skaičių kaita:

Metai 2019[10] 2020[10] 2021 2022[1]
Turistai 53 236 11 733 20 800 54 000

Pilietiniai mainai redaguoti

Metai 2016[11] 2020[12] 2021[13] 2022[14]
JAV piliečių skaičius Lietuvoje 395 532 604 699
Metai 2012[11] 2018[12] 2019[13] 2020[14]
Lietuvos piliečių skaičius JAV 17 021 33 100 32 655 32 826

Santykiai su JAV teritorijomis redaguoti

Lietuva yra užmezgusi nedidelio masto prekybinius ryšius su trimis JAV teritorijomis: Guamu, Mergelių Salomis ir Marianų Šiaurinėmis Salomis.

Guamas redaguoti

Metai 2017 2018
Eksportas į Guamą (tūkst. eur.) 0,1 6,4
Importas iš Guamo (tūkst. eur.) 0 0

JAV Mergelių Salos redaguoti

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų Mergelių Salų siekė 0,6 tūkst. eurų. Iš Lietuvos į Jugtinių Valstijų Mergelių Salas eksportuotų prekių nebuvo.[15]

Marianos Šiaurinės Salos redaguoti

2017 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Marianos Šiaurinių Salų siekė 0,4 tūkst. eurų, o iš Lietuvos į Marianos Šiaurines Salas eksportuotų prekių nebuvo. [15]

Ambasadoriai ir pasiuntiniai redaguoti

JAV pasiuntinių ir ambasadorių Lietuvai sąrašas redaguoti

Lietuvos pasiuntinių ir ambasadorių JAV sąrašas redaguoti

Lietuvos ordinų kavalieriai JAV piliečiai ir JAV ordinų kavalieriai lietuviai redaguoti

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. gruodžio Lietuvos valstybiniais apdovanojimais apdovanoti 328 JAV piliečiai.[17] Tai didžiausias skaičius tarp Lietuvos valstybinius apdovanojimus gavusių užsienio piliečių.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „JAV“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.
  2. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. ↑ Lietuviai pasaulyje Archyvuota kopija 2017-11-30 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Lietuviai pasaulyje Archyvuota kopija 2017-11-30 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ JAV lietuviai
  6. ↑ Seime legendinio JAV prezidento kalba priminė įsipareigojimus, kurių Lietuva nevykdo
  7. ↑ Ronaldas Reaganas – Lietuvos gynėjas
  8. ↑ Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ G.W.Bushas: Lietuvos priešas taps JAV priešu (atnaujinta)
  10. ↑ 10,0 10,1 „JAV“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-08-24.
  11. ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. ↑ 12,0 12,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  13. ↑ 13,0 13,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  14. ↑ 14,0 14,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  15. ↑ 15,0 15,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 15 d. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  16. ↑ [1] (Ambasados JAV inf.)
  17. ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtinių_Amerikos_Valstijų_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=7191662"