Jukagyrai
| Jukagyrai | |
|---|---|
 Moterys jukagyrės
| |
| Gyventojų skaičius | 1 509 |
| Populiacija šalyse |  Rusija (Jakutija, Magadano sritis, Chabarovsko kraštas)
|
| Kalba (-os) | Jukagyrų kalbos, rusų, jakutų |
| Religijos | daugiausia stačiatikybė, yra animistų, šamanistų |
Jukagyrai (rus. юкаги́ры; tundros jukagyrai – odulai (одул); taigos jukagyrai – vadulai) – Rusijos tauta. Gyvena Jakutijoje (tarp Indigirkos ir Kolymos žemupių. Magadano srityje (Kolymos aukštupyje, Čiukčių nacionalinėje apygardoje) ir Chabarovsko krašte.
1970 m. duomenimis buvo 615 žmonių, 1989 m. TSRS gyventojų surašymo duomenimis – 1 112, o 2002 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis 1 509 žmonės. Tikintieji nuo XIX a. stačiatikiai, yra animistų, šamanistų. Verčiasi medžiokle, elnininkyste, žvejyba. XVII a. pradžioje jukagyrai gyveno nuo Lenos iki Anadyrio žiočių.[1]
Kalba jukagyrų kalbomis (2 kalbomis, kartais laikomomis tarmėmis). Jukagyrų kalbos yra laikomos izoliuotomis, nes nežinoma jų kilmė ir giminystė su kitomis kalbomis. Kai kurie kalbininkai sieja giminystės ryšius su Uralo kalbomis[2], tačiau ši teorija nepatvirtinta vietinių Uralo kalbų lingvistų. Dabar dauguma jukagyrų vartoja rusų ir jakutų kalbas. Tai viena iš priežasčių, kodėl jukagyrų kalbos laikomos nykstančiomis.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jukagyrai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai
- ↑ Mayer & Nikolaeva „About the Yukaghirs“ 2004
- ↑ UNESCO RED BOOK ON ENDANGERED LANGUAGES: NORTHEAST ASIA