Jozefas Potockis
Grafas Jozefas Potockis (apie 1735–1802 m. gruodžio 14 , Viena) – Lenkijos valstybinis veikėjas, magnatas Ležaisko seniūnas, Karūnos didysis raikytojas (1767–1780).
| Jozefas Potockis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1735 m. |
| Mirė | 1802 m. gruodžio 14 d. Viena |
| Tėvas | Stanislovas Potockis |
| Motina | Elena Zamoiska |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Biografija redaguoti
Žymios Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Smolensko vaivados Stanislovo Potockio (1698–1760) ir Elenos Zamoiskos (m. 1761) vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Karūnos didysis pakamaris ir Karūnos armijos generolas-leitenantas Vincentas (1740–1825).
Gavo Šventosios Romos imperijos grafo titulą nuo Vokietijos imperatorės Marijos Teresės. Krotošino, Ternopolio, Voločisko Voluinėje ir Sedliščio Podolėje dvarų valdytojas. 1767–1780 metais – Karūnos didysis raikytojas, po to Ležaisko seniūnas ir husarų vėliavos rotmistras.
1764 metais buvo išrinktas nuo Podolės vaivadijos pasiuntiniu į konvokacinį seimą kur gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuriame pripažino Rusijos armijos būvimą Varšuvoje, karaliaus rinkimo metu, neteisėtu. Buvo monetinės komisijos ir Karūnos iždo komisijos narys. ATR padalijimo seime 1773–1775 metais Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui palaikant Jozefas Potockis buvo įtrauktas į Nuolatinės tarybos sudėtį.
1766 metais Jozefas Potockis tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. Už nuopelnus gavo Baltojo erelio ordiną 1769 metais. 1776 metais – Rusijos ordino Švento Aleksandro Neviškio kavalierius.
Šeima redaguoti
1760 metais vedė Aną Terezę Osolinską (1746–1810), Voluinės vaivados Juozapo Kanto Osolinskio (1707–1780) ir Terezės Stadnickos (1717–1776) dukterį. Vaikai:
- Jonas Nepomukas (1761–1815), Lenkijos rašytojas ir keliautojas
- Severinas (1762–1829), Rusijos slaptasis patarėjas ir senatorius