Jotija
Šis straipsnis apie upę. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Jotija (kaimas).
| Jotija | |
|---|---|
| Ilgis | 47,9 km |
| Baseino plotas | 275 km² |
| Vidutinis debitas | 1,61 m³/s |
| Ištakos | Jotijos k. apylinkės |
| Žiotys | Šešupė |
| Šalys | Lietuva |
Jotija – upė pietvakarių Lietuvoje, Šakių rajone; Šešupės dešinysis intakas. Prasideda šalia Jotijos kaimo ir teka į vakarus lygiagrečiai Nemunui (nuo jo nutolusi per 4–7 km),. Kerta Didžiosios girios šiaurinį pakraštį, pasuka į pietvakarius, nuo Gudlaukio vėl teka į vakarus. Įteka į Šešupę 62 km nuo jos žiočių, prie Kirkilų kaimo.
Intakai: Jotupis, Orija, Liaušupis (kairieji), Kregždantė, Puknupis (dešinieji). Vidutinis nuolydis 94 cm/km. Auštupio vaga sureguliuota. Jotija patvenkta 51,2 ha Voverių tvenkiniu[1]. Žemupys įeina į Jotijos hidrografinį draustinį. Prie Jotijos įsikūrusios gyvenvietės: Jotija, Pajotijai, Jotyškiai, Pajotijys, Valenčiūnai, Pieščiai, Voveriai, Bunikiai, Dievaičiai, Rociškiai, Rėžiūkai, Kirsliai.
Upėvardis siejamas su žodžiu joti („keliauti raitam“), nors greičiau susijęs su ankstesne reikšme, žymėjusią judėjimą bendrai (plg. skr. याति = IAST: yāti „eina, joja, vyksta“, av. yāti „eina“, toch. yā- „eiti“, het. ii̯a- „eiti, keliauti“).[2]
Nuorodos redaguoti
- Jotyja Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 606 (lenk.)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jotija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 135-136
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.