Joseph Saunders
| Džozefas Saundersas angl. Joseph Saunders | |
|---|---|
| |
| Juozapas Saundersas (Jono Rustemo nutapytas portretas, 1810 m.) | |
| Gimė | 1773 m. Londonas, Jungtinė Karalystė |
| Mirė | 1845 m. sausio 1 d. (~72 metai) Kremenecas , Galicija |
| Vaikai | Endriu Saundersas |
| Veikla | dailininkas grafikas, filosofijos mokslų daktaras, Stokholmo ir Sankt Peterburgo dailės akademijų narys, Vilniaus universiteto profesorius[1] |
| Alma mater | Sankt Peterburgo dailės akademija,Stokholmo dailės akademija |
Džozefas Saundersas (angl. Joseph Saunders, 1773 m. Londonas – 1845 arba 1854 m. Kremenecas, Galicija) – dailininkas grafikas, filosofijos mokslų daktaras, Stokholmo ir Peterburgo dailės akademijų narys, Vilniaus universiteto profesorius.
Biografija
redaguotiDžozefas Saundersas gimė 1773 m. Londone, Anglijoje. Raižybos mokėsi Londone.[2]
Nuo 1794 m. dirbo Sankt Peterburge. 1799 m. tapo Rusijos caro dailininku Ermitaže. Ermitaže išraižė caro šeimos ir didikų portretų. 1800 m. tapo Sankt Peterburgo Dailės akademijos akademiku ir Stokholmo meno akademijos nariu.[3]
Vilniaus universiteto kuratoriaus Adomo Čartoriskio kvietimu 1810 m. atvyko į Vilnių ir nuo 1810 m. iki 1818 m. dėstė Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą. Universitete Džozefas Saundersas tapo meno teorijos, grafikos ir anglų kalbos bei literatūros profesoriumi. Paskaitų metu Saundersas studentus supažindindavo su Oliverio Goldsmito, Džozefo Adisono ir kitų anglų rašytojų kūryba.[4][5][6]
1810 m. Saundersas sudarė piešimo mokyklos projektą, 1811 m. patvirtintą švietimo ministro.[5] Rūpinosi mokinių darbų parodų organizavimu, šis sumanymas įvykdytas, Saundersui jau išvykus iš Vilniaus.[7]
Džozefas Saundersas buvo Masonų ložės „Uolusis lietuvis” narys.[8]
1818 m. Vilniuje palikęs šeimą, dėl sveikatos išvyko į Italiją, gyveno Florencijoje, Odesoje, Kremenece.[3]
Kūryba
redaguoti
Džozefas Saundersas sukūrė 48 Ermitažo paveikslų graviūras, išleistas 1805 m. leidinyje „Ermitažo galerija“.[9]
Džozefas Saundersas išraižė Adomo Čartoriskio portretą (pagal Jono Damelio nutapytą portretą), Frydricho Niškovskio portretą – (pagal Jono Rustemo nutapytą portretą).
Sukūrė iliustracijų knygoms: G. Deržavino „Anakreontinės dainos” (1804 m.), V. Kapnisto „Lyriniai kūriniai” (1806 m.) ir kt.[2][3]
Džozefas Saundersas angliškai rašė eilėraščius, tyrinėjo Lietuvos dailę.[10]
Išnašos
redaguoti- ↑ Informacija apie Juozapą Saundersą Vilniaus universiteto bibliotekos interneto svetainėje. [1]
- ↑ 2,0 2,1 Varšuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Lietuvos dailės muziejus, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Juozapo Saunderso biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
- ↑ Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- ↑ 5,0 5,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- ↑ Juozapo Saunderso biografija svetainėje „Tartle.lt". [3]
- ↑ Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Romeris (1778–1853): bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.
- ↑ Juozapo Saunderso biografija Brokhauzo ir Efrono enciklopedijoje.
- ↑ T. Adomonis, N. Adomonytė. Lietuvos dailės ir architektūros istorija. Vilnius, 1997, t. 2.
Literatūra
redaguoti- Vladas Gasiūnas. Vilniaus universiteto profesorius Juozapas Saundersas. Krantai. 2007. Nr. 4. P. 15–17.