Jordanijos geografija
Jordanijos geografija – Jordanijos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis redaguoti
Jordanija yra Artimuosiuose Rytuose arba Vakarų Azijoje. Šalies sausumos sienų ilgis – 1744 km. Ribojasi su Iraku (179 km), Izraeliu (307 km), Saudo Arabija (731 km), Sirija (379 km), Vakarų Krantu (148 km). Pietuose turi nedidelį priėjimą prie Raudonosios jūros (Akabos įlankos) – pakrantės ilgis 26 km.[1]
Paviršius redaguoti
Didžiąją Jordanijos dalį užima plokščiakalnis, kuris aukštėja iš rytų į vakarus nuo 500 m iki 1000–1500 metrų (vidutinis aukštis – apie 700 m). Šalies vakariniu pakraščiu iš šiaurės į pietus ištįsusi Ghoro tektoninė įduba – Rytų Afrikos lūžių zonos šiaurinis tęsinys. Joje telkšo Negyvoji jūra (Jordanijai priklauso 50 km jos pakrantės). Tarp Negyvosios jūros ir Akabos įlankos driekiasi sausas slėnis – Vadi al Araba (pietinė Ghoro dalis), o į šiaurę nuo Negyvosios jūros – Jordano slėnis, kuriuo teka Jordano upė.
Įdubos rytinį pakraštį sudaro vadžių suskaidyti kalnų masyvai: Džebel aš Šaras (didžiausias aukštis 1854 m; Džebel Um ad Damis), Džebel al Batra (1555 m), Džebel Ajunas (1247 m). Jordanijos šiaurės rytuose – Sirijos dykumos dalis, pietuose – Pietų dykuma; jose yra pavienių kalnų (Džebel al Haradas, 1274 m), lavos plynaukščių (Harat ar Rudžaila, 1047 metrai).[2] Žemiausia šalies vieta (-408 m) yra Negyvosios jūros pakrantėje.[1]
Klimatas redaguoti
Jordanijoje vyrauja subtropinis sausas Viduržemio jūros tipo klimatas. Sausio mėnesio temperatūra 8–14 °C, liepos 24–30 °C (Ghoro įduboje ir Jordanijos pietuose temperatūra pakyla iki 50 °C). Didesnėje šalies teritorijos dalyje kritulių iškrinta iki 50 mm, tik šiaurės vakaruose – iki 620 mm per metus; daugiausia kritulių iškrinta lapkritį–kovą. Nuo vasario iki gegužės kai kada pučia sausas karštas vėjas samumas.[2] Žiemą šalnos būdingos visoje šalyje, išskyrus Ghoro įdubą, o kalnuose kartais iškrinta sniegas.
Hidrografija redaguoti
Dėl sausringo klimato upių tinklas labai retas. Svarbiausia upė – vakarine siena tekantis Jordanas. Didesni jo intakai – Jarmukas ir Zarka. Be to, į Negyvąją jūrą teka Vadi Mudžibas, Hasa. Gausu vadžių (Vadi Rumas, Vadi al Araba ir kt.). Yra išdžiūstančių ežerų, druskynių. Sudaryta užtvankų.
Dirvožemiai redaguoti
Didesnėje Jordanijos teritorijos dalyje labai akmeningi dirvožemiai – kalciažemiai ir kalkžemiai, Jordano slėnyje – salpžemiai, Kaal Džafro ežero apylinkėse – druskožemiai.[2]
Gyvoji gamta redaguoti
Didesnę šalies dalį užima pusdykumės ir dykumos. Vakaruose auga subtropiniai krūmynai, finikų giraitės, kalnuose, upių pakrantėse yra nedidelių miškų (miškingumas – 0,9 % 2005 m.)[4]
Gyvūnija tokia, kaip ir kitų regiono šalių – veisiasi hienos, gazelės, kalnų ožiai, lapės, mangustos, šernai, šakalai, leopardai, iš paukščių – kilnieji ereliai, grifai; gausu šimtakojų, skorpionų.
XXI a. pr. Jordanijoje buvo 9 gamtos rezervatai[2] (didžiausias – Danos biosferos rezervatas, 308 km²), 2 Ramsaro konvencijos saugomos šlapynės (Azrako šlapynių draustinis, Fifos gamtinis rezervatas). Vadi Rumas saugomas kaip gamtinis UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 The World Factbook Archyvuota kopija 2016-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Jordanijos gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ [1]. Jordanian Meteorological Department.
- ↑ [2]
