Atverti pagrindinį meniu

Jonušas Aleksandras Sanguška

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius - vaikai būna iš santuokos, o ne nuo santuokos
Jei galite, sutvarkykite.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonušas Aleksandras Sanguška
Janusz Sanguszko.PNG
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė: 1712 m. gegužės 5 d.
Liubartovas
Mirė: 1775 m. rugsėjo 14 d. (63 metai)
Dubnas
Tėvas: Povilas Karolis Sanguška
Motina: Mariana Sanguška
Sutuoktinis(-ė): Konstancija Denhofaitė
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo Erelio ordinas
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonušas Aleksandras SanguškaVikiteka

Jonušas Aleksandras Sanguška (lenk. Janusz Aleksander Sanguszko; 1712 m. gegužės 5 d., Liubartovas – 1775 m. rugsėjo 14 d., Dubnas) – ATR stambus valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis ginklininkas (17351750 m.), Lietuvos dvaro maršalka (1750–1760 m.), septintas ir paskutinis Ostrogiškių ordinatas (1750–1753 m.). Baltojo erelio ordino ir Šv. Huberto ordino kavalierius.

Kilo iš kunigaikščių Sanguškų giminės. Vienintelis Lietuvos dvaro maršalkos, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (1680–1750), 6-to Ostrogiškių ordinato, sūnus nuo antros santuokos su Mariana Liubomirskaite (1693–1729).

BiografijaKeisti

 
Dubno pilis
 
Jonušo Aleksandro Sanguško žmona Konstancija Denhofaitė

Ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimus. 1735 metais Jonušas Aleksandras Sanguška buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju ginklininku. 1750 metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.

1750 metais po tėvo, Lietuvos didžiojo maršalkos Povilo Karolio Sanguškos, mirties Jonušas paveldėjo plačią Ostrogiškių ordinaciją (24 miestai ir 600 kaimų).

Plevėsa ir girtuoklis didelę laiko dalį gyveno Dubno pilyje.

1753 metų gruodį Rusios vaivados Augusto Čartoriskio įtikinimu kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška pasirašė Kolbuševo sandorį dėl Ostrogiškių ordinacijos likvidacijos ir padalijimo. Ostrogiškių ordinacijos padalijimas privedė prie magnatiškos partijos „Familija“ sustiprėjimo. Tarp karaliaus dvaro ir magnatiškos Čartoriskių partijos prasidėjo ginkluotas konfliktas. Karūnos didysis etmonas Janas Klemensas Branickis užėmė ir išlaikė stambiausią ordinacijos pilį – Dubno. Patį Jonušą Aleksandrą Sangušką norėjo pripažinti teisme neteisėtu. Pats ordinatas Jonušas Aleksandras Sanguška formaliai išsaugojo iki gyvenimo galo teisę valdyti visas majorato žemes, bet faktiškai jo kontrolei liko tik Zaslavščina (kunigaikščių Zaslavskių valdos), kuri neįėjo į majorato sudėtį, ir Tarnovo grafystė su miestais Iziaslavliu, Slavutičiu, Tarnuvu ir Liubartuvu.

Ostrogiškių ordinacija buvo padalinta tarp Lenkijos kilmingų giminių: Potockių, Liubomirskių, Jablonovskių, Malachovskių, Časkių, Sapiegų, Šidlovskių ir Čartoriskių.

1775 metų rugsėjo 14 d. 63-metis kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška mirė Dubno pilyje. Buvo palaidotas giminės koplyčioje Iziaslavlyje.

ŠeimaKeisti

Kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška 1731 m. rugpjūtį vedė Konstanciją Denhofaitę (1716–1791), vienintelę Lietuvos lauko etmono Stanislovo Ernesto Denhofo ir Joanos Denhof dukterį, nuo santuokos vaikų neturėjo.

LiteratūraKeisti

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

NuorodosKeisti