Jonušas Aleksandras Sanguška

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius - vaikai būna iš santuokos, o ne nuo santuokos'
Jei galite, sutvarkykite.

Jonušas Aleksandras Sanguška (lenk. Janusz Aleksander Sanguszko; 1712 m. gegužės 5 d., Liubartovas – 1775 m. rugsėjo 14 d., Dubnas) – ATR stambus valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis ginklininkas (1735–1750 m.), Lietuvos dvaro maršalka (1750–1760 m.), septintas ir paskutinis Ostrogiškių ordinatas (1750–1753 m.). Baltojo erelio ordino ir Šv. Huberto ordino kavalierius.

Jonušas Aleksandras Sanguška

Sanguškos

Herbas „Pogon“

Gimė	1712 m. gegužės 5 d. Liubartovas
Mirė	1775 m. rugsėjo 14 d. (63 metai) Dubnas
Tėvas	Povilas Karolis Sanguška
Motina	Mariana Sanguška
Sutuoktinis (-ė)	Konstancija Denhofaitė

Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas Šv. Huberto ordinas (Bavarija)

Vikiteka	Jonušas Aleksandras Sanguška

Kilo iš kunigaikščių Sanguškų giminės. Vienintelis Lietuvos dvaro maršalkos, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (1680–1750), 6-to Ostrogiškių ordinato, sūnus nuo antros santuokos su Mariana Liubomirskaite (1693–1729).

Biografija redaguoti

Dubno pilis

Jonušo Aleksandro Sanguško žmona Konstancija Denhofaitė

Ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimus. 1735 metais Jonušas Aleksandras Sanguška buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju ginklininku. 1750 metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.

1750 metais po tėvo, Lietuvos didžiojo maršalkos Povilo Karolio Sanguškos, mirties Jonušas paveldėjo plačią Ostrogiškių ordinaciją (24 miestai ir 600 kaimų).

Plevėsa ir girtuoklis didelę laiko dalį gyveno Dubno pilyje.

1753 metų gruodį Rusios vaivados Augusto Čartoriskio įtikinimu kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška pasirašė Kolbuševo sandorį dėl Ostrogiškių ordinacijos likvidacijos ir padalijimo. Ostrogiškių ordinacijos padalijimas privedė prie magnatiškos partijos „Familija“ sustiprėjimo. Tarp karaliaus dvaro ir magnatiškos Čartoriskių partijos prasidėjo ginkluotas konfliktas. Karūnos didysis etmonas Janas Klemensas Branickis užėmė ir išlaikė stambiausią ordinacijos pilį – Dubno. Patį Jonušą Aleksandrą Sangušką norėjo pripažinti teisme neteisėtu. Pats ordinatas Jonušas Aleksandras Sanguška formaliai išsaugojo iki gyvenimo galo teisę valdyti visas majorato žemes, bet faktiškai jo kontrolei liko tik Zaslavščina (kunigaikščių Zaslavskių valdos), kuri neįėjo į majorato sudėtį, ir Tarnovo grafystė su miestais Iziaslavliu, Slavutičiu, Tarnuvu ir Liubartuvu.

Ostrogiškių ordinacija buvo padalinta tarp Lenkijos kilmingų giminių: Potockių, Liubomirskių, Jablonovskių, Malachovskių, Časkių, Sapiegų, Šidlovskių ir Čartoriskių.

1775 metų rugsėjo 14 d. 63-metis kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška mirė Dubno pilyje. Buvo palaidotas giminės koplyčioje Iziaslavlyje.

Šeima redaguoti

Kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška 1731 m. rugpjūtį vedė Konstanciją Denhofaitę (1716–1791), vienintelę Lietuvos lauko etmono Stanislovo Ernesto Denhofo ir Joanos Denhof dukterį, nuo santuokos vaikų neturėjo.

Literatūra redaguoti

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai: Ignotas Oginskis	Lietuvos dvaro maršalka 1750–1760	Po to: Juozapas Sanguška