Jono Aisčio literatūrinė premija

Jono Aisčio literatūrinė premija įsteigta[2004 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos švenčiant poeto Jono Aisčio 100-ąsias gimimo metines.

Pirmoji J. Aisčio premija įsteigta sovietmečiu. 1989 m. tuometinis Rumšiškių „Pravienos“ kolūkis įsteigė J. Aisčio kūrybos populiarintojams kasmetinę premiją. Teikiama ji buvo trejus metus (aktorei V. Kochanskytei, prof. V. Kubiliui, tautodailininkams L. Juozoniui, V. Markevičiui), kol neliko paties ūkio.[1]

Naujoji premija teikiama kasmet birželio mėnesį už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje. Vertinamos per pastaruosius dvejus metus išleistos poezijos, eseistikos, prozos, literatūros mokslo knygos.

Premijos laureatai

redaguoti
  • 2006 m. Robertas Keturakis už poezijos knygas „Lelijos šventam Kazimierui“, „Ir niekad vėlai“;
Aldona Puišytė už eilėraščių knygą „Įsiklausyti“ bei poezijos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“.
  • 2007 m. Aldona Ruseckaitė už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ ir už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą.
Vytautas V. Landsbergis už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones“.
  • 2014 m. Julius Keleras už poezijos knygą „Vėliau, gerokai vėliau“.
  • 2017 m. Vainius Bakas už eilėraščių rinkinį „Kaštonų tonai“.
  • 2019 m. Stasys Lipskis už biografinę knygą apie Jono Aisčio gyvenimo dramą „Ilgesio elegijos“;
Dovilė Zelčiūtė už eilėraščių knygą „Prieglaudos miestai“.
  • 2021 m. Jonas Laurinavičius už esė knygą „Ąžuolai žalieji“ ir eilėraščių rinkinį „Rugsėjo gėlės“;
Rimvydas Stankevičius už eilėraščių knygą „Kiaurai kūnus“.
Tomas Taškauskas už eilėraščių knygą „Amžinybės mozaikos“.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti