Jonionių gyvenvietės
| Jonionių gyvenvietės | |||
|---|---|---|---|
  Jonionių gyvenvietės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Varėnos rajonas | ||
| Seniūnija | Merkinės seniūnija | ||
| Plotas | 1,8 km² | ||
| Naudotas | akmens amžius | ||
| Žvalgytas | 1938-1956 | ||
| Tirtas | 1954, 1962 m. | ||
Jonionių gyvenvietės – trys akmens amžiaus archeologinės gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jonionių kaimo (Merkinės seniūnija, Dzūkijos nacionalinis parkas), Nemuno kairiajame krante, priešais Straujos žiotis ir Maksimonių gyvenvietes, Dudiškių miške.
Tyrimai redaguoti
Gyvenvietės buvo išsidėsčiusios viena greta kitos ant I viršsalpinės terasos 1,8 km² plote. Anksčiau Jonionių gyvenviečių teritorijoje buvo smėlynas, dabar ji apsodinta mišku; kultūrinis sluoksnis neišliko. Jonionių gyvenvietes 1938 m. surado Konstantinas Jablonskis, 1938–1956 m. jis, o 1954 m. ir 1962 m. Istorijos instituto ekspedicija (vadovės A. Bernotaitė ir Rimutė Rimantienė) jose surinko daug dirbinių.
Dauguma dirbinių – titnaginiai strėlių antgaliai (episvidriniai, lancetiniai ir trapeciniai), ietigaliams naudoti ašmenėliai, smulkūs gremžtukai ir rėžtukai, ovalūs kirveliai – vėlyvojo mezolito. Kiti radiniai (trikampiai strėlių antgaliai, pusmėnuliniai peiliai, gludinti titnaginiai kirveliai, puodų šukės šiek tiek brūkšniuotu paviršiumi) yra vėlyvojo neolito. Pagrindinis inventorius priskiriamas vėlyvojo mezolito Nemuno kultūrai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir KVDM.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rimutė Rimantienė. Jonionių gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 710 psl.