Joniškio valsčius (Rytai)
Koordinatės: 55°04′š. pl. 25°40′r. ilg. / 55.07°š. pl. 25.66°r. ilg.
| Joniškio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Joniškis |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (1861–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1929) |
Vilniaus apskritis (1919–1922) Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1925) Švenčionių apskritis (1926–1929) |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1921–1922) Utenos apskritis (1922–1923, 1927–1940) | |
| Lietuva
| |
| Vilniaus kraštas | Švenčionėlių apskritis (1940–1941) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Utenos apskritis (1941–1942) Švenčionių apskritis (1942–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Švenčionių apskritis (1944–1950) |
Joniškio valsčius (rus. Янишская волость, lenk. gmina Janiszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Joniškis.
Istorija Keisti
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo valsčius buvo Lietuvos ir Lenkijos konflikto zonoje, todėl buvo išskaidytas abiem šalims. Lenkiškasis valsčius priklausė Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Švenčionių apskričiai. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Kiemeliškių valsčiaus, dalis Mikalavo valsčiaus ir dalis Žukainių valsčiaus.[2] 1929 m. balandžio 22 d. lenkiškasis Joniškio valsčius performuotas į Pabradės valsčių.[3] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Pabradės rajonui (7 apylinkės) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4005 | 367 kiemai [4] | 118 | ||
| 1874 m. | 3973 | 388 kiemai [5] | 7 seniūnijos | 123 | |
| 1880 m. | 5306 | 420 kiemų [6] | 7 seniūnijos | 118 | |
| 1885 m. | 5913 | 382 kiemai [7] | 7 seniūnijos | 127 | |
| 1890 m. | 5960 | 396 kiemai [8] | 7 seniūnijos | 127 | |
| 1923 m.[9] | 233 | 6442 | 1261 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
237 | 8 apylinkės [10] | |||
Vadovai Keisti
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Apylinkė, 1949 m.[13] |
|---|---|---|
| Alkūnai | Олькунское | Alkūnų apylinkė |
| Arnionys | Орнянское | - |
| Baranava | Барановское | Baranavos apylinkė |
| Gačkiškiai | Гоцкишское | Gačkiškių apylinkė |
| Garšvėnai | - | Garšvėnų apylinkė |
| Graužiniai | - | Graužinių apylinkė |
| Juodenėnai | Iодзенянское | Juodenėnų apylinkė |
| Joniškis | Янишское | Joniškio apylinkė |
| Karalinava | Каролиновское | Karalinavos apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 8 apylinkės |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
- ↑ M.P. z 1929 r. nr 93, poz. 223
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 39–42 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 145