Jonas Markulis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Markulis
Gimė	1910 m. birželio 24 d. Ukmergė
Mirė	1945 m. kovo 27 d. (34 metai) Čiobiškis, Musninkų valsčius
Sutuoktinis (-ė)	Veronika Sorokinaitė
Veikla	karininkas, rezistentas
Alma mater	1939 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Jonas Markulis-Vaiduoklis (1910 m. birželio 24 d. Ukmergėje – 1945 m. kovo 27 d. Čiobiškyje, Musninkų valsčius) – Lietuvos karininkas, rezistentas.

Biografija

Mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, vėliau – Kaune. 1932 m. baigė Kauno „Pavasario“ aukštesniąją komercijos mokyklą suaugusiems.

1933 m. rugsėjo 18 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (IX aspirantų laida), suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis, išleistas į atsargą.

1934–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, ekonomikos skyriuje. 1942–1944 m. tarnavo Smurgainių miestelio (Ašmenos aps.) burmistru.

Antrosios sovietų okupacijos pradžioje, 1944 m. rugpjūčio mėn., išėjo partizanauti. 1945 m. kovo mėn. paskirtas LLA Didžiosios Kovos apygardos 5 bataliono vadu, apygardos štabo viršininku (slapyvardis Vaiduoklis). Žuvo 1945 m. kovo 27 d. kautynėse su NKVD kariuomene, gindamas apygardos štabą, Čiobiškyje (Musninkų valsčius). Palaidotas Čiobiškio kapinėse, kartu su žuvusiais bendražygiais – Juozu Marcinausku-Pluta ir Mykolu Tveraga-Aru.

Jono Markulio-Vaiduoklio antros eilės pusbrolis – Juozas Albinas Markulis-Erelis – bene daugiausiai žalos lietuvių rezistencinei kovai padaręs partizanų išdavikas. Jonas Markulis-Vaiduoklis su išdaviku Ereliu ryšių nepalaikė.

Atminimas

1995 m. liepos 6 d. ant Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų administracijos pastato (Vilties g.) pagrindinio fasado atidengta atminimo lenta, šio pastato palėpėje 1945 m. kovo 27 d. kautynėse su Musninkų enkavėdistais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos štabo narių Juozo Marcinausko-Plutos, Jono Markulio-Vaiduoklio ir Mykolo Tveragos-Aro atminimui (autorius Donatas Gediminskas). 2002 m. dešiniajame fasade atidengta antroji atminimo lenta (skulpt. Jonas Jagėla, archit. Viktorija Molienė).