Jonas Lavskis
Gimė 1842 m.
Lietuvoje
Mirė 1913 m.
Noršiopinge, Švedija
Veikla 1863 m. sukilimo dalyvis, antikvaras, masonas, mecenatas.

Jonas Lavskis, lenk. Jan Ławski, šved. Jean Lawski (1842 m., Lietuvoje – 1913 m. Noršiopinge, Švedija) – Lietuvos sukilėlis, po 1863 m. sukilimo pasitraukęs į Švediją ir tapęs antikvaru bei mecenatu.

Biografija

redaguoti

Pralaimėjus 1863 m. sukilimui, J.Lavskis kartu su bičiuliu Henriku Bukauskiu 1864 m. išvyko į Švediją. Apsistojo Noršiopinge, kur vertėsi siuvėjo amatu, vėliau įsteigė audimo įmonę. H. Bukauskio paskatintas ėmė kolekcionuoti senienas, nemažai jų padovanojo Lenkų muziejui Rapersvilyje, taip pat švedų provincijos muziejams. 1873 m. įstojo į masonų ložę „Hospitaliers francais“. Kelionės po Lenkiją metu susipažino su Rozalija Oderfeld, kurią vedė ir parsivežė į Švediją.

 
Lawskihuset – Lavskio namas – pastatas Noršiopinge, Drottninggatan 2

1897 m. Noršiopingo centre, Drottninggatan ir Hamgatan gatvių sankryžoje šeima pasistatė namą, šiandien įvardijamu kaip vienu gražiausiu mieste. Jį projektavo firma Löfgren & Paulson, o statybos darbus atliko G. P. Olander bendrovė. Tai neorenesansinis pastatas, savo išore kiek primenantis prancūzišką pilį Azė le Rido mieste. Vidiniai laiptai buvo iškloti marmuru, žemutiniuose dvejuose aukštuose užsakovas įrengė antikvarinių daiktų parduotuvę. Vėliau savininkai keitėsi, dabartiniu metu pastate įsikūrė viešbutis ir parduotuvės.

Lavskių šeimoje užaugo du sūnūs:

  • Svenas Janas Kazimieras Vladislovas Lavskis (1884–1963) – žinomas švedų teisininkas, Karalystės įstatymų kūrėjas;
  • Larsas Johanas Stanslovas Lavskis (1886–1959) – inžinierius statybininkas ir senienų kolekcionierius, jo sukaupti vertingi rinkiniai perduoti Švedijos karališkajai literatūros ir senienų akademijai Vitterhetsakademien.

Šaltiniai

redaguoti