Jonas Juodišius (1938)
| Jonas Juodišius | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. Kaunas
|
| Mirė | 2002 m. kovo 10 d. (~64 metai) Vilnius
|
| Tėvai | Jonas Juodišius, Leokadija Juodišienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Dali Gogešvili -Juodišienė. (1939 m.-2001 m.) |
| Vaikai | sūnus Paulius Juodišius (1969 m.), duktė Dalia Juodišiūtė (1976 m.) |
| Veikla | Lietuvos meninio stiuko ir skulptūros aukščiausios kategorijos restauratorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Sausio 13 medalis. | |
Jonas Juodišius (1938 m. Kaunas – 2002 m. kovo 10 d., Vilnius) – Lietuvos meninio stiuko ir skulptūros aukščiausios kategorijos restauratorius.
Biografija redaguoti
Tėvas generolas Jonas Juodišius, brolis smuikininkas Paulius Juodišius.
Dirbo buvusiame Kultūros paminklų restauravimo treste, restauravo puošybinę lipdybą Vilniaus Šv. Jonų, Šv. Petro ir Povilo, Visų Šventųjų bažnyčiose, Pažaislio vienuolyne, Kauno rotušėje ir Verkių rūmuose. 1958–1961 tarnavo TSSR kariniam laivyne. 1991 m. kandidatas į atkuriamos valstybės karo vadus. Nuo 1980 m. iki pat mirties dirbo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre. Jo dėka į Lietuvos muziejų ekspozicijų sales sugrįžo daugelis, atrodo, negrįžtamai prarastų vertingų skulptūrų: R.Jakimavičiaus „Poeto P. Vaičiūno biustas“, B. Bučo „Prezidento A. Smetonos biustas“, Louis Noel „Rebeka“ ir kitos. Jis konservavo ir restauravo labai skirtingų skulptorių: K. Jelskio, A. Vivulskio, P. Rimšos, J. Zikaro, V. Kašubos palikimą. [1]
Šaltiniai redaguoti
2. Asmeninis šeimos archyvas