Jonas Domarkas
| Jonas Domarkas | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. gegužės 23 d. Liepgiriai, Kartenos valsčius |
| Mirė | 2020 m. sausio 26 d. (85 metai) Klaipėda |
| Palaidotas (-a) | Palangos kapinėse[1] |
| Veikla | kompozitorius, pedagogas |
Jonas Domarkas (1934 m. gegužės 23 d. Liepgiriuose, Kartenos valsčiuje – 2020 m. sausio 26 d. Klaipėdoje[2]) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
Biografija redaguoti
Baigęs Aleksandravo pradžios mokyklą, 1942–1949 m. mokėsi Kartenos progimnazijoje, 1949–1953 m. – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1958 m. baigė Lietuvos konservatorijos muzikos teorijos, 1970 m. – kompozicijos klasę. Eduardo Balsio mokinys. 1958–1959 m. buvo Šiaulių muzikos mokyklos, 1958–1971 m. – Šiaulių pedagoginio instituto, 1971–1975 m. Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto, 1975–1995 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas, nuo 1993 m. docentas. Nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas.
1972 m. priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą. Nuo 1991 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. J. Domarkas kuria chorines dainas. Jo kūryboje vyrauja instrumentiniai ir simfoniniai kūriniai, kurie atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – Lenkijoje, Ukrainoje, JAV ir kt.
Kūriniai redaguoti
- Simfoniniai šokiai (1970 m.)
- Kapričas simfoniniam orkestrui (1977 m.)
- Sonata smuikui ir fortepijonui (1972 m.)
- Fuga ir tokata vargonams (1976 m.)
- „Žemaitiška rapsodija“ (1981 m.)
- Parafrazė S. Šimkaus dainų temomis (1986 m.) ir 7 maršai pučiamųjų orkestrui
- Variacija simfoniniam orkestrui (1995 m.)
- Divertismentas simfoniniam orkestrui (1996 m.
- „Giesmė išminčiai“ chorui, solistui, deklamuotojui ir varinių bei mušamųjų instrumentų grupei (1996 m.).[3]
Mokiniai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ DOMARKAS JONAS (1934–2020). krastas.klavb.lt. Nuoroda tikrinta 2023-09-29./
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Domarkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2023-09-29.
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Domarkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 62 psl.