Jonšiopingas (šved. Jönköping) – miestas Švedijos pietų centrinėje dalyje, Veterno ežero pietinėje pakrantėje. 2005 metais Jonšiopingas buvo 9 pagal dydį Švedijos miestas. Yra oro, vandens uostai. Veikia universiteto tipo mokykla (įkurta 1994 m.), teatras, miesto, leno muziejai, Smolando medinių pastatų (XV–XVIII a.) skansenas. Yra XVII a. pab. rotušė, Teismo rūmai (1639–1655 m.). Metalo apdirbimas, mašinų gamyba, tekstilės, popieriaus pramonė, degtukų gamyba.[2]

Jonšiopingas
šved. Jönköping
      
Miesto panorama
Jonšiopingas
Jonšiopingas
57°47′0″ š. pl. 14°10′0″ r. ilg. / 57.78333°š. pl. 14.16667°r. ilg. / 57.78333; 14.16667 (Jonšiopingas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lenas Jonšiopingo lenas Jonšiopingo lenas
Gyventojų (2020[1]) 101 440
Plotas 48,7 km²
Tankumas (2020[1]) 2 083 žm./km²
Altitudė 104 m
Vikiteka Jonšiopingas
Kirčiavimas Jònšiopingas

Istorija

redaguoti

Miesto pavadinimas reiškia „prekybinis miestas (köping) prie Jonos upės“.[3]

1284 m. gegužės 18 d. suteiktos miesto teisės.

1612 m. baimindamasis, kad Jonšiopingas neatitektų Danijos kariuomenei, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsakė jį sudeginti. 1809 m. mieste pasirašyta Danijos ir Švedijos taikos sutartis.

XIX a. tapo degtukų gamybos centru (1844 m. čia įkurtas pirmasis fabrikas – dabar vienintelis pasaulyje degtukų muziejus).[4]

Futbolo klubai
Stadionai

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. SWEDEN: Jönköping, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 180
  3. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
  4. Jönköping. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

Nuorodos

redaguoti