Jom Hašoa

Jom Hašoa – Yom HaZikaron laShoah ve-laG'vurah (hebrajiškai: יום הזיכרון לשואה ולגבורה „Holokausto ir heroizmo atminimo diena“), Izraelyje ir užsienyje žinoma kaip Yom HaShoah (יום השואה), o lietuvių kalba – kaip Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną minima šešių milijonų žydų ir dar penkių milijonų kitų tautybių žmonių, žuvusių per Holokausto laikotarpį nuo nacistinės Vokietijos režimo, netektis. Izraelyje tai nacionalinė atminimo diena ir valstybinė šventė. Šią dieną pradėjo minėti 1953 m., remiantis Izraelio ministro pirmininko Davido Ben Guriono ir Izraelio prezidento Yitzhako Ben-Zvi pasirašytu įstatymu. Atminimas rengiamas kasmet Nisano 27 dieną (balandžio-gegužės mėnesiais), nebent 27-oji būtų Šabo išvakarėse, tokiu atveju minėjimas perkeliamas į kitą dieną[1].

KilmėKeisti

Holokaustas truko ne vienerius metus – nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios 1939 metais iki pabaigos 1945 m.. Kadangi žydai ir kitos nacistinės Vokietijos režimo sekėjų aukos buvo persekiojami, kankinami ir žudomi kiekvieną metų dieną, buvo sunku išskirti vieną datą kaip „tinkamiausią“ Holokausto įvykiams minėti. Sistemingo žydų naikinimo Europoje faktas buvo žinomas dar iki karo pabaigos, tačiau tikrasis nelaimės mastas paaiškėjo tik pasibaigus karui 1945 m., kai Aljanso kariai išvadavo išgyvenusius iš mirties stovyklų[2]. Datą 1951 m. balandžio 12 d. išsirinko Knesetas (Izraelio parlamentas). Tačiau oficialiai data įgalinta priėmus įstatymą, kurį 1953 m. rugpjūčio 19 dieną priėmė Knesetas. Nors šią datą nustatė Izraelio vyriausybė, ji tapo viso pasaulio žydų bendruomenių minima diena[3]. Nuo 2005 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja šią dieną paskelbė kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena[4].

Jom Hašoa IzraelyjeKeisti

Septintojo dešimtmečio pradžioje Izraelio švietimo priemonėse apie Holokausto (hebrajų: Ha-Shoah, katastrofa) buvo pabrėžiamos nacių keliamos kančios milijonams Europos žydų. 1950-ųjų pabaigoje atliktos apklausos parodė, kad jaunieji izraeliečiai neužjautė Holokausto aukų, nes manė, kad Europos žydai „buvo vedami kaip avių banda skerdimui“. Dėl šios priežasties Izraelio švietimo programoje daugiausia dėmesio pradėta skirti dokumentacijai kaip žydai priešinosi nacių kankintojams „pasyviu pasipriešinimu“ – žmogaus orumo išsaugojimu nepakeliamomis sąlygomis – ir „aktyviu pasipriešinimu“, kova su naciais getuose ir prisijungimu prie pogrindžio partizanų, kovojusių su Trečiuoju Reichu okupuotose šalyse. Nuo 1960-ųjų pradžios sirenos garsas per Jom Hašoa dviem minutėms stabdo eismą ir pėsčiuosius visame Izraelyje – taip yra pagerbiami žuvusieji per Holokaustą. Sirena sklinda nusileidžiant saulei ir antrą kartą 11 val. ryto. Šią dieną visos radijo ir televizijos programos vienaip ar kitaip susijusios su žydų likimu Antrajame pasauliniame kare. Net ir muzikinės programos yra pritaikytos Jom Hašoa atmosferai. Šią dieną nėra jokių pramogų, nes teatrai, kino teatrai, barai ir kitos viešosios vietos uždarytos visame Izraelyje[5].

Jom Hašoa užsienyjeKeisti

Minėjimai visame pasaulyje įvairūs – nuo apsilankymo sinagogose iki bendruomenių susirinkimų ir edukacinių programų. Minėjimo data irgi gali skirtis – kai kurie mini Jom Hašoa artimiausią minėjimui sekmadienį, o kiti šią dieną mini balandžio 19-ąją – Varšuvos geto sukilimo metines[6]. Populiariausi minėjimo ceremonijos būdai – pokalbiai su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, tinkamų šiai dienai dainų ir šventųjų raštų skaitymas, filmų peržiūra Holokausto tematika. Taip pat vienas labiausiai paplitusių minėjimo būdų – tragedijos aukų vardų skaitymas, kas pabrėžia nesuvokiamą ir dramatišką šešių milijonų gyvybių praradimą. Daugelis žydų mokyklų šiomis dienomis taip pat rengia su holokaustu susijusias edukacines programas. Vienas iškilmingiausių Jom Hašoa minėjimo būdų-Tarptautinis Gyvųjų maršas. Tai kasmetinė edukacinė programa, į Lenkiją ir Izraelį sukviečianti žmones iš viso pasaulio. Tikslas – susipažinti su Holokausto istorija ir ištirti netolerancijos ir neapykantos šaknis. Nuo Tarptautinio Gyvųjų maršo įkūrimo 1988 m. daugiau nei 260000 abiturientų iš 52 šalių žygiavo tuo pačiu 3 kilometrų taku, vedančiu iš Aušvico į Birkenau, pagerbdami visas Holokausto aukas. Kasmet dalyvių skaičius didėja[7]. Nors Jom Hašoa ritualai visur šiek tiek skiriasi ir dar nėra taip įsitvirtinę, neabejojama, kad ši diena turi didelę reikšmę viso pasaulio žydams. Svarbiausias šios dienos tikslas yra prisiminti šios katastrofos aukas ir įsitikinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartos[8].

Jom Hašoa LietuvojeKeisti

Lietuvoje iš maždaug 208.000-210.000 žydų apytikriai 190.000-195.000 buvo nužudyti iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, daugiausia nuo 1941 m. birželio iki gruodžio mėn.. Per trejus metus trukusią vokiečių okupaciją žuvo daugiau kaip 95 proc. Lietuvos žydų – tai yra didžiausias žydų netekčių procentinis santykis visame pasaulyje[9]. Lietuva yra labai ypatinga ir svarbi šalis Antrojo Pasaulinio karo laikotarpio žydų kontekste, todėl be pasaulinės Jom Hašoa dienos, Lietuvoje taip pat minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena[10]. Ši diena buvo patvirtinta 1994 m., o minėjimo data – rugsėjo 23-ioji. Ši diena skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 m. aukas. Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai. Tai yra labai svarbi ir skausminga diena Lietuvos istorijoje, todėl ji taip pat yra minima kasmet. Tiek Jom Hašoa, tiek Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena yra minėjimo ceremonijos yra panašios. Tik skiriasi vardų skaitymo ceremonija – per Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, susirinkus sinagogoje, skaitomi vardai tik tų, kurie buvo išvežti 1943 m., likviduojant Vilniaus getą. Taip yra išreiškiama pagarba paskutiniams išlikusiems žydams Vilniuje Antro Pasaulinio karo metu. Abi šios minėjimo dienos yra labai svarbios Lietuvai ateinančiais metais, nes 2020 metai yra paskelbti Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metais[11].

Reikšmingos Jom Hašoa vietos LietuvojeKeisti

Minint Jom Hašoa, bendruomenės dažnai važiuoja į masinių žudynių vietas savo ar artimose šalyse. Lietuvoje vienos dažniausiai aplankomų žudynių vietų yra Paneriai[12] ir IX Kauno fortas[13]. Tačiau tokių vietų Lietuvoje yra šimtai. Vieni iš miestų ir kaimų, kur buvo vykdomos žudynės – Akmenė, Anykščiai, Dusetos, Joniškėlis, Kėdainiai, Kretinga, Pakruojis, Šeduva, Ukmergė[14] ir dar daugybė kitų vietų, kurias galima aplankyti ir paminėti netektį, bei sutvarkyti ir prižiūrėti[15].

KalendoriusKeisti

Ateinančios minėjimo dienos[16]:

  1. Trečiadienis, 2019 m. gegužės 01 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5779)
  2. Pirmadienis, 2020 m. balandžio 20 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5780)
  3. Trečiadienis, 2021 m. balandžio 07 d. nusileidžiant saulei (Nisano 26 d., 5781)
  4. Trečiadienis, 2022 m. balandžio 27 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5782)
  5. Pirmadienis, 2023 m. balandžio 17 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5783)
  6. Sekmadienis, 2024 m. gegužės 05 d. nusileidžiant saulei (Nisano 28 d., 5784)
  7. Trečiadienis, 2025 m. balandžio 23 d. nusileidžiant saulei (Nisano 26 d., 5785)
  8. Pirmadienis, 2026 m. balandžio 13 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5786)
  9. Pirmadienis, 2027 m. gegužės 03 d. nusileidžiant saulei (Nisano 27 d., 5787)
  10. Sekmadienis, 2028 m. balandžio 23 d. nusileidžiant saulei (Nisano 28 d., 5788)

ŠaltiniaiKeisti