Jokūbas Hladovickis
| Jokūbas Hladovickis lot. Jacobus Hladovicki lenk. Jakub Hladowicki | |
|---|---|
| Gimė | 1646 m. liepos 26 d. Gardino apskritis |
| Mirė | 1704 m. gegužės 30 d. (57 metai) Vilnius |
| Veikla | SJ, Lietuvos pedagogas, Vilniaus universiteto rektorius. |
Jokūbas Hladovickis (lot. Jacobus Hladovicki, lenk. Jakub Hladowicki, 1646 m. liepos 26 d. Gardino apskritis – 1704 m. gegužės 30 d. Vilnius) – SJ, Lietuvos pedagogas, Vilniaus universiteto rektorius.
Biografija redaguoti
1664 m. jėzuitas, baigęs mokslus įšventintas kunigu. 1678-1680 m. Braunsbergo (dab. Branievas) ir Kražių kolegijose dėstė retoriką, 1681-1682 m. Nesvyžiaus, 1682-1683 m. Gardino kolegijų prefektas, 1683-1684 m. Pultusko kolegijos moralinės teologijos profesorius. 1684-1689 m. Šv. Petro bazilikos Vatikane nuodėmklausys. 1690-1693 m. Nesvyžiaus kolegijos, 1693-1698 – Vilniaus jėzuitų noviciato rektorius. 1698-1701 m. – Lietuvos jėzuitų provincijolas, rūpinosi nuo karo nukentėjusių kolegijų statybomis, jose steigė vaistines. 1701-1704 m. Vilniaus universiteto rektorius. 1702 m. Vilnių užėmusių švedų kalintas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ J. T. Jokūbas Hladovickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 593 psl.
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kristupas Losievskis |
Vilniaus universiteto rektorius 1701–1704 |
Po to: Martynas Godebskis |