Johanesas Kepleris
vok. Johannes Kepler
Gimė 1571 m. gruodžio 27 d.
Veil der Štatas (prie Štutgarto)
Mirė 1630 m. lapkričio 15 d. (58 metai)
Rėgensburgas, Bavarija
Tautybė vokietis
Veikla vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle.
Vikiteka Johannes Kepler

Johanesas Kepleris (vok. Johannes Kepler 1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle.[1] Keplerio dėsniai buvo vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dėsnį.

Keplerio Saulės sistemos modelis

Biografija redaguoti

1596 m. J. Kepleris išleido savo pirmąjį veikalą „Mysterium Cosmographicum“. Šiame veikale teigė, kad visos šešios tuo metu žinomos Saulės sistemos planetos (Saturnas, Jupiteris, Marsas, Žemė, Venera ir Merkurijus) išdėstytos pagal penkių tobulų briaunainių koncentrinę geometriją. Tai buvo Platono kūnai: kubas, tetraedras, dodekaedras, ikosaedras, oktaedras. Šitie briaunainiai buvo įdėti vienas į kitą, o planetų orbitos priklausė šių briaunainių apibrėžtoms ir įbrėžtoms sferoms: į Saturno sferą įbrėžtas kubas, į kubą įbrėžta Jupiterio sfera, į ją įbrėžtas tetraedras, į kurį įbrėžta Marso sfera, į ją įbrėžtas dodekaedras, į jį įbrėžta Žemės sfera, į ją įbrėžtas ikosaedras, į jį įbrėžta Veneros sfera, į ją įbrėžtas oktaedras, į kurį įbrėžta Merkurijaus sfera.

1600 m. Prahoje tapo Tycho Brahės padėjėju.[2]

XVII a. dar nebuvo aiškios ribos tarp astrologijos ir astronomijos, tad Kepleris laikomas ir astrologu. Taip pat savo darbe naudojo ir religinius elementus.

Buvo dukart vedęs, susilaukė 12 vaikų.

Atminimo įamžinimas redaguoti

J. Keplerio vardu pavadintas asteroidas nr. 1134, krateriai Mėnulyje ir Marse, taip pat universitetas Lince,[3] bei atskiras stačiojo trikampio atvejis - Keplerio trikampis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Jokūbas Sūdžius. Kepler Johannes (Johanesas Kepleris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 744 psl.
  2. Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 22 p. ISBN 9986-433-29-0.
  3. Johannes Kepler(parengė Jokūbas Sūdžius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).

Nuorodos redaguoti