Johann Heinrich Abicht

Johanas Heinrichas Abichtas
vok. Johann Heinrich Abicht
J.H. Abicht.jpg
Johanas Heinrichas Abichtas
Gimė 1762 m. gegužės 4 d.
Folkštetas, netoli Rudolštato, Tiuringija, Vokietija
Mirė 1816 m. balandžio 28 d. (53 metai)
Vilnius
Vaikai Adolfas Abichtas, Teodoras Abichtas
Veikla Vilniaus universiteto profesorius, vokiečių filosofoas
Išsilavinimas Vilniaus gimnazija
Alma mater Erlangeno–Niurnbergo universitetas

Johanas Heinrichas Abichtas (vok. Johann Heinrich Abicht, 1762 m. gegužės 4 d. – 1816 m. balandžio 28 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, vokiečių filosofas.

Kilmė, studijos, veikla VokietijojeKeisti

Johanas Heinrichas Abichtas gimė 1762 m. Folkštete, netoli Rudolštato, Tiuringijos žemėje, Vokietijoje. Mokėsi Rudolštato gimnazijoje. Studijas baigė Erlangeno–Niurnbergo universitete. Jo filosofijai aiškią įtaką padarė Imanuelis Kantas, vėliau Karolis Leonardas Reinholdas.[1][2]

1786 m. tapo filosofijos magistru, 1790 m. – filosofijos mokslų daktaru. Tais pačiais metais Erlangeno universiteto Filosofijos fakultete buvo paskirtas dirbti adjunktu, vėliau tapo ekstraordinariniu profesorium.[1]

Johanas Abichtas dėstė logiką, metafiziką, psichologiją, etiką, prigimtinę teisę ir pedagogiką. 1796 m. jis laimėjo prizą Berlyno karališkojoje akademijoje už darbą „Dėl metafizikos progreso nuo Leibnico ir Volfo laikų“.

Iki atvykimo į Vilnių jau buvo išleidęs 24 veikalus iš filosofijos („Filosofijos enciklopedija“, „Pažinimo filosofija“, „Papročių metafizika“, išspausdinęs daug straipsnių vokiečių leidiniuose.[3]

Veikla VilniujeKeisti

Dėl savo mokslo laimėjimų ir geros mokslininko bei pedagogo reputacijos, Johanas Heinrichas Abichtas buvo pakviestas ir, jam sutikus, 1804 m. paskirtas Vilniaus universiteto profesoriumi, kuriame skaitė paskaitas apie logiką ir metafiziką. Nei universitetas, nei kuratorius nepatenkino jo prašymo skaityti paskaitas vokiečių kalba, todėl turėjo jas skaityti lotynų kalba.[4][5]

1804–1806 m. Johanas Abichtas dalyvavo rengiant universiteto įstatus. Vėlesniais metais jis kelis kartus bandė padidinti savo dalyko valandų skaičių. Vedė poleminius ginčus su tuometiniu universiteto rektoriumi Jonu Sniadeckiu. 1804–1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). Imanuelio Kanto pažiūrų šalininkas.[3][6]

Vilniaus laikotarpiu Johanas Abichtas parašė keletą straipsnių, veikalą „Initia Philosophiae propriae sic dictae. Vilnae, 1814". („Filosofijos, tikrąja prasme taip vadinamos, pagrindai”), kurį išleido universitetas.[3]

Johanas Heinrichas Abichtas laikomas pirmuoju Imanuelio Kanto ir klasikinės vokiečių filosofijos skleidėju Lietuvoje.[3]

Johanas Heinrichas Abichtas mirė 1816 m. balandžio 28 d. Vilniuje.

ŠeimaKeisti

Johanas Heinrichas Abichtas į Lietuvą atvyko su šeima. Dar Erlangene gimęs jo sūnus Adolfas Abichtas vėliau tapo Vilniaus universiteto medicinos profesoriumi. Kitas sūnus – Teodoras Abichtas taip pat studijavo Vilniaus universitete, priklausė Juozapo Ignoto Kraševskio studentų „Mąstytojų draugijai”, dėl ko buvo suimtas ir kalintas.[7][8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Heiner F. Klemme. Žmonijos tikslai ir žmonijos teisės J.H. Abichto veikale apie prigimtinę teisę. Problemos, 2008. ISSN 1392–1126. [1]
  2. Johano Heinricho Abichto biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
  4. Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
  5. Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Johaną Heinrichą Abichtą. [3][neveikianti nuoroda]
  6. A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
  7. Sara Robinowichiowna. Wilno w postawniu roku 1830/31. Wydanwinstwo magistrata miesta Wilno, 1832.[4]
  8. Eugenijus Gulczynski. Rok 1830-31 w Wilnie. Wilno: Sklad Glowny w księgarni sw. Wojciecha, Dominikanska 4, 1933. [5]