Johanisburgo apskritis

Johanisburgo apskritis (vok. Landkreis Johannisburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Johanisburgas.

Johanisburgo apskritis
Landkreis Johannisburg

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Johanisburgas
1818-1905 Gumbinės apygarda
1905-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 33 081 (1837), 48 262 (1900), 52 672 (1939)
Plotas 1 684 km² (1818)

Geografija redaguoti

 
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Johanisburgo apskritis apėmė pietrytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Ortelsburgo, Zensburgo, Lėciaus ir Luko apskritimis. Apskrities plotas 1684 km², iš jų 33,1% užėmė miškai, 11,4% pelkės, 11,4% dykra. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Ario, Gelenburgo (iki 1938 m. Biala) ir Johanisburgo miestai bei 166 savivaldybės.

Istorija redaguoti

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Johanisburgo apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Johanisburge įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 7 parapijos. 1905 m. Johanisburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Pisko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1] redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1837 m. ir 1939 m.
1837 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
33 081 48 747 48 262 51 399 55 239 54 322 52 672


1837 m. apie 89% gyventojų gimtąją kalbą užsirašė lenkų–mozūrų tarmę, 11% kalbėjo vokiečių kalba. 1890 m. lenkais užsirašė 37 000, arba 76%, vokiečiais – 24% gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 48747 257 227
1900 48262 47225 568
1910 51399 49767 857
1925 55239 53301 1514 210
1933 54322 52180 1666 201
1939 52672 49787 1381 47

Landratai redaguoti

  • 1818: Ludwig Wilhelm Heinrichs
  • 1832: Oppeln-Bronikowski
  • 1837: Müllner
  • 1847: Robert Reuter
  • 1851: Rudolf Hermann von Hippel
  • 1873: Eduard Maubach
  • 1888: Maximilian August Müller
  • 1893: Max Maria Norbert Engelhard
  • 1902: Emil Kautz
  • 1905: Arthur Bollert
  • 1914: Freiherr von Gablenz
  • 1916: Georg Gottheiner
  • 1930: Herbert Ziemer

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti