Jurgis Mykolas Daugirdas

Jurgis Daugirdas lenk. Jerzy Dowgird
Daugirdai (giminė)
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Gimė	1917 m. gruodžio 17 d. Charkovas, Rusijos imperija
Mirė	2003 m. spalio 17 d. (85 metai) Piasečnas, Lenkija
Tautybė	Lietuvos Lenkas
Tėvas	Adomas Daugirdas, h. Gulbė
Motina	Melanija Daugirdaitė, h. Gulbė
Sutuoktinis (-ė)	Krystyna Adela Maciejewska
Vaikai	Wanda, Piotr
Veikla	krepšininkas, Armijos Krajovos narys
Išsilavinimas	ekonomistas
Alma mater	Wyższa Szkoła Gospodarstwa Wiejskiego w Łódzi

Jurgis Mykolas Daugirdas (lenk. Jerzy Michał Dowgird; 1917 m. gruodžio 17 d. gyvenvietėje Pasiolok, netoli Charkovo, Rusijos imperijoje – 2003 m. spalio 19 d. Piasečne, Lenkijoje) – kilęs iš lietuvių-žemaičių Daugirdų giminės, lenkų krepšininkas, Armijos Krajovos narys. Brolis gydytojas Adam Dowgird, senelis – archeologas Tadas Daugirdas.

Biografija

Vaikystę praleido Charkove, kur jo tėvas - lietuvių žemaičių bajoras Adomas Daugirdas, h. Gulbė - dirbo geležinkelio tiltų statybos inžinieriumi. 1918 m. kartu su motina, broliu Adomu, bei seserimis Zofija ir Vanda grįžo į Lietuvą, apsigyveno Daugirdavos dvare, Ariogalos apskrityje. Tėvas turėjo grįžti į tėviškę po metų, tačiau kelionės metu mirė nuo šiltinės.

Vaikus vieniša motina auklėjo lenkiško patriotizmo dvasioje. Nuo 1929 m. Jurgis Daugirdas mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje, o nuo 1932 m. perėjo į Kauno Adomo Mickevičiaus lenkų gimnaziją. 1936 m. pabaigė mokyklą ir nuo rudens pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, buvo paskirtas į priešlėktuvinės artilerijos pulką Kaune. 1938 m. pavasarį baigė tarnybą kariuomenėje. 1938 m. vasarą Kaune vyko Europos krepšinio čempionatas, kurio metu Jurgis Daugirdas susipažino su Lenkijos krepšininkais. Tų pačių metų rudenį J. Daugirdas pradėjo mechaniko studijas Kauno Politechnikos Universitete, atstovavo Kauno Spartos lenkų krepšinio klubą. Po metų studijas metė, kadangi daug laiko skyrė vien sportui. Pradėjo dirbti statybininku Kupiškyje, vėliau Kaune.

Nuo 1940 m. Jurgis Daugirdas persikėlė gyventi į Vilnių, to pareikalavo jo tuometinė darbovietė - statybinė įmonė "Talka", kuri vėliau buvo perorganizuota į "Statybos trestą". 1941 metų vasarą, kai Vilnių užėmė vokiečiai, apsigyveno Gineičiuose - seseriai Vandai priklausiusiame palivarke. 1942 metų liepos mėnesį vokiečiai užėmė Gineičius, kaimynai Daugirdų šeimą perspėjo apie jiems gresiantį areštą ir turto nusavinimą. Tad J. Daugirdas kartu su motina ir seserimis pasislėpė Padubysyje, vėliau išsinuomavo butą Kauno senamiestyje. Kaune įsidarbino vairuotoju statybos įmonėje "Bauhutte Litauen". 1942 m. įsitraukė į pogrinidinę Armijos Krajovos veiklą, buvo ryšininku, kadangi važinėdavo darbo reikalais po visą Kauno rajoną. 1944 m. pogrindinė AK veikla Kaune iširo. Po karo 1945 m. bijodamas NKVD persekiojimo persikėlė gyventi į Lenkiją, apsigyveno Lodzėje, pradėjo studijas Lodzės Politechnikume, tuo pat metu dirbo politechnikumo administracijoje, sporto valdybos skyriuje. Po metų perėjo studijuoti į Wyższa Szkoła Gospodarstwa Wiejskiego w Łódzi, visą laiką intensyviai sportavo.

1948 metais baigė mokslus, gavo prekybos ir žemės ūkio ekonomisto profesinį diplomą. 1948 metų vasaros pabaigoje Jurgis Daugirdas vedė medicinos fakluteto studentę Kristiną Maciejevską, pradėjo dirbti Lodzėje pagal specialybę - buhalteriu. Nuo tų pačių 1948 metų pradėjo sportuoti Lodzėje įsikurusiame YMCA sporto klube, kur kas vakarą po darbo treniruodavosi pats ir dar dirbo treneriu klube Społ Łódź. 1948–1961 m. atstovavo vietines ŁKS Łódź ir Społem Łódź ekipas. 1950 ir 1952 m. tapo Lenkijos čempionu, 1951 m. užėmė 3 vietą. 1947–1949 m. 17 kartų žaidė už Lenkijos nacionalinę ekipą. 1947 m. dalyvavo 1947 m. Europos krepšinio čempionate Čekoslovakijoje, kur žaidė už Lenkijos nacionalinę ekipą, užėmusią 6 vietą. Čempionate per 7 rungtynes įmetė 36 taškus.

Jurgis Daugirdas nuo 1980-tųjų pasišventė Daugirdų giminės istorijos tyrimams. Kartu su seserimi Zofija jis parašė savo gyvenimo memuarą "Wspomnienia" bei "Rodzina Dowgirdów" giminės istoriją, tekstą publikavo mažu tiražu ir išplatino Daugirdų giminėje.

Nuorodos

• Žaidimo statistika I (lenk.);
• Žaidimo statistika II (lenk.);
• 1947 m. Europos čempionato statistika (angl.);
• M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.).

Literatūra

• Jubileusz 75 lat łódzkiej koszykówki 1925–2000, Łódź 2000
• Krzysztof Łaszkiewicz Polska koszykówka męska 1928–2004 Inowrocław 2004
• Tomasz Małolepszy Historia koszykówki. Mistrzostwa Europy od Szwajcarii – 1935 r. do Polski – 2009 r. Ruda Śląska 2009
• Wrocław – 1963. Program XIII Mistrzostw Europy w koszykówce mężczyzn