Jeruzalės „Tėve Mūsų” bažnyčia
31°46′41.08″ š. pl. 35°14′42.69″ r. ilg. / 31.7780778°š. pl. 35.2451917°r. ilg.
.jpg)
„Tėve Mūsų” bažnyčia arba Pater Noster bažnyčia (pranc. Église du Pater Noster) – šiuo vardu vadinamos IV a. statytos ir dabar dalinai restauruotos bizantinės bažnyčios griuvėsiai, o taip pat netoliese veikiančio katalikų vienuolyno bažnyčia. Abu objektai išsidėstę Jeruzalės karmeličių vienuolyno teritorijoje, Alyvų kalno pietiniame šlaite. Vienuolynas pastatytas toje vietoje, kur, sutinkamai su tradicija, Jėzus Kristus savo mokinius išmokė „Tėve Mūsų” (lot. Pater Noster) maldos. Bažnyčia ir vienuolynas nuo 1901 m. yra eksteritorialūs ir yra Prancūzijos nuosavybė Šventojoje Žemėje.[1]
Aprašymas redaguoti
Į vienuolyno sudėtį įeina IV–XIV a. stovėjusios bizantiškos bažnyčios išlikę elementai (laiptai, apsidė ir apatinė sienų dalis). Po šiuo pastatu yra grota su lotynišku užrašu virš įėjimo: „Spelunga in qua docebat Dominus apostolos in Monte Oliveti“ (liet. Ola, kurioje Viešpats Alyvų kalne mokė savo mokinius). Prie senosios šventovės glaudžiasi 1868 m. iškilęs neogotikinis karmeličių vienuolynas, ant kurio sienų pritvirtintos keramikinės lentelės su maldos „Tėve Mūsų” tekstu maždaug 130–čia pasaulio kalbų.[2][3] Kiek toliau stovi vienuolyno bažnyčia ir kiti statiniai, virš jų dominuoja gretimo Viešpaties Dangun Žengimo stačiatikių vienuolyno varpinė.[4]
Istorija redaguoti
Šioje Eleono vietovėje (gr. elaiōn – alyvmedžių giraitė) Romos imperijos imperatorius Konstantinas I įsakė pastatyti vad. Kristaus Mokinių bažnyčią, joje buvo palaidoti trylika Jeruzalės vyskupų ir patriarchų, tarp jų tokie garsūs krikščionybės veikėjai kaip Šv. Kirilas Jeruzalietis ar Jeruzalės patriarchas Modestas. Vėliau šventovė buvo kelis kartus nuniokota ir vėl atstatyta: 614 m. ją sudegino persai, 638 m. sugriovė arabai, o 1009 m. – kalifas Al-Hakim bi-Amr Allah. Kryžiuočiai 1152 m. bažnyčią atstatė, bet XII–XIV a. ji galutinai sunyko.[5]
1856 m. šią teritoriją įsigijo Héloïse de la Tour d’Auvergne. Pagal architekto E. Viollet-le-Duca projektą ir padedant tėvui Alphonse Ratisbonne, 1868 m. buvo pastatytas karmeličių vienuolynas. Kunigaikštienė ne tik fundavo šią statybą, bet ir finansavo apylinkės archeologinius tyrimus, o vėliau teritoriją padovanojo Prancūzijai. 1874 m. dalis sklypo atiteko Afrikos misionierių draugijai. 1915–1927 m. dalinai buvo atkurta bizantiškų laikų bažnyčia.[6]
Išnašos redaguoti
- ↑ Adrien Jaulmes. La France, gardienne des lieux saints // www.lefigaro.fr
- ↑ Carmel of The Pater Holy Site // www.whatrain.com Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Church of the Pater Noster, Jerusalem // www.sacred-destinations.com
- ↑ Church of the Pater Noster, Jerusalem // www.sacred-destinations.com
- ↑ Guy Couturier. Éléona, ou l’église du Pater // interbible.org
- ↑ Church of the Pater Noster, Jerusalem // www.sacred-destinations.com
Papildomam skaitymui redaguoti
- Lionginas Virbalas SJ. Šventoji Žemė – Kaunas: Terra Publica, 2018, psl. 284–285 ISBN 978-609-473-100-6