Jeronimas Jonušas Sanguška
Jeronimas Jonušas Sanguška (lenk. Hieronim Janusz Sanguszko; 1743 m. kovo 4 d., Kolbušova – 1812 m. gruodžio 18 d., Slavuta) – Lenkijos kunigaikštis, ponas Slavute, Belgorodke, Kornice, Antoninuose, Iljincuose, Šepetovke ir Poliachove, Tarnuvo grafas, Čerkaso, Kazimiro seniūnas, Lietuvos didysis ginklininkas nuo 1775 metų, paskutinis Voluinės vaivada (1775–1795 m.).
Jeronimas Jonušas Sanguška | |
---|---|
Sanguškos | |
Herbas „Pogon“ | |
Gimė | 1743 m. kovo 4 d. Kolbušova |
Mirė | 1812 m. gruodžio 18 d. (69 metai) Slavuta |
Tėvas | Povilas Karolis Sanguška |
Motina | Barbora Sanguška |
Sutuoktinis (-ė) | Uršulė Sesilija Potockytė, Ana Teofilė Sapiegaitė, Ana Pružinskaitė |
Vaikai | Eustachijus Erazmas Sanguška, Marija Sanguškaitė, Dorotė Sanguškaitė, Teklė Sanguškaitė |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Jeronimas Jonušas Sanguška |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos didžiojo maršalkos ir Ostrogiškių ordinato, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (1680–1750) sūnus nuo trečios santuokos su Barbora Sanguška (1718–1791).
Biografija
redaguoti1775 metais kunigaikštis Jeronimas Jonušas Sanguška gavo Lietuvos didžiojo ginklininko ir paskutinės Voluinės vaivados pareigybę.
Lenkijos ir Rusijos armijos generolas. Nuolatinės tarybos prie karaliaus Stanislovo Augusto narys ir naujos konstitucijos, priimtos 1791 metų gegužės 3 dieną, priešininkas.
1792 metais įėjo į Targovicos konfederacijos sudėtį.
1785 m. birželio 9 d. gavo Austrijos imperijos kunigaikščio titulą. Šv. Huberto (1768), Šv. Stanislavo (1777) ir Baltojo erelio (1777) ordinų kavalierius.
Šeima ir vaikai
redaguoti1767 m. vasario 2 d. Radzine vedė Uršulę Sesiliją Potockytę (1747–1772), Lietuvos artilerijos generolo Eustachijaus Potockio (1720–1768) ir Marianos Kontskos (m. 1768) jaunesnę dukterį. Vaikai:
- Eustachijus Erazmas Sanguška (1768–1844), Lenkijos generolas.
- Marija Sanguškaitė, 1-mas vyras nuo 1794 metų generolas-leitenantas Stanislavas Mokronovskis, 2-as vyras Lenkijos armijos pulkininkas Benediktas Zelionka
- Dorotė Sanguškaitė (m. 1829), kunigaikščio Karolio Sanguškos (1779–1840) žmona
1772 metų vasarį dar kartą vedė Aną Teofilę Sapiegaitę (1758–1813), Lietuvos lauko etmono, kunigaikščio Aleksandro Mykolo Sapiegos (1730–1793) ir Magdalenos Agnieškos Liubomirskaitės (1739–1780) dukterį. 1778 metais sutuoktiniai išsiskyrė, neturėdami bendrų vaikų.
1779 metais vedė trečią kartą Aną Pružinskaitę (m. 1816). Vaikai:
- Teklė Sanguškaitė (m. 1870), 1-mas vyras nuo 1808 metų grafas Vladimiras Potockis (1789–1812), 2-ras vyras kamerdineris Tomašas.
Nuo 1790-ųjų metų kunigaikštis Jeronimas Jonušas Sanguška pastoviai gyveno savo rezidencijoje Slavute. 1812 metų gruodį mirė nuo apopleksijos (insulto), buvo palaidotas jo paties įkurtoje bažnyčioje, Belogorodke.
Literatūra
redaguoti- Jerzy Dunin Borkowski. Genealogie żyjących utytułowanych rodów polskich. Lwów, 1895.
- Jerzy Dunin Borkowski. Almanach błękitny: genealogia żyjących rodów polskich. Lwów – Warszawa, 1908.
Nuorodos
redaguotiPolitinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Juozapas Kantas Osolinskis |
Voluinės vaivada 1775–1795 |
Po to: - |