Jeloustono nacionalinis parkas

(Nukreipta iš puslapio Jeloustono Nacionalinis Parkas)
Jeloustono nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Jeloustono nacionalinis parkas. Tolumoje rūksta geizeriai
Jeloustono nacionalinis parkas. Tolumoje rūksta geizeriai
Vieta: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV: Vajomingas, Montana ir Aidahas
Žemėlapis rodantis Jeloustono nacionalinis parkas vietą.
Jeloustono nacionalinis parkas
Koordinatės: 44°36′0″ š. pl. 110°30′0″ v. ilg. / 44.60000°š. pl. 110.50000°r. ilg. / 44.60000; 110.50000Koordinatės: 44°36′0″ š. pl. 110°30′0″ v. ilg. / 44.60000°š. pl. 110.50000°r. ilg. / 44.60000; 110.50000
Plotas: 8983 km²
Įkurtas: 1872 m.[1]
Lankomumas: 2 870 295 (2006 m.)
Valdymas: National Park Service
Commons-logo.svg Vikiteka: Jeloustono nacionalinis parkasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 28

Jeloustono nacionalinis parkas (angl. Yellowstone National Park) – nacionalinis parkas, esantis JAV Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose. Tai pirmasis ir seniausias nacionalinis parkas pasaulyje. Parko plotas apie 8980 km². Jeloustonas žymus savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais ir kitais geoterminiais reiškiniais, taip pat gausia gyvūnija – grizliais, vilkais, bizonais ir elniais. 1978 m. parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Jeloustono nacionalinis parkas

Manoma, kad Jeloustono nacionalinis parkas įsikūręs ant vadinamo „karštojo taško“, o septintame XX a. dešimtmetyje geologai nustatė didelę kalderą, kurios skersmuo siekia 72 km. Manoma, kad prieš 2,2–0,6 milijonus metų įvykę vulkano išsiveržimai suformavo Jeloustoną. Tačiau šiais laikas stebimi post vulkaniniai procesai – geizeriai, purvo vulkanai, karštosios versmės.

Parko pavadinimas kilo iš Jeloustono upės pavadinimo.

GeologijaKeisti

Dėl karštojo taško poveikio tektoninei Šiaurės Amerikos plokštei ši teritorija yra geologiškai labai aktyvi, joje vyko vieni didžiausių gamtos kataklizmų per pastaruosius kelis milijonus metų. Geologiniai tyrimai nustatė tokius didžiausius ugnikalnių išsiveržimus:

  • prieš 1,2 mln. m.: ~280 km³ medžiagų;
  • prieš 2,1 milijono metų: išmesta ~2450 km³ pelenų, uolienų ir piroklastinių medžiagų;
  • prieš 640 000 m.: ~1000 km³ medžiagų.

(Palyginimui – galingiausių istoriniu laikotarpiu įvykusių Taupo ir Teros (Santorinio) išsiveržimų metu buvo išmesta maždaug po 100 km³ įvairių medžiagų).

 
Didysis geizeris

Kiekvieno ugnikalnio išsiveržimo produktai pasklisdavo šimtus kilometrų, darydavo didelį poveikį gamtai ir turbūt lemdami daugelio rūšių nykimą Šiaurės Amerikoje.

Keli smulkesni išsiveržimai įvyko prieš 160 000, 70 000 metų, užpildydami beveik visą Jeloustono kalderą.

Jeloustone kasmet registruojami keli tūkstančiai silpnų žemės drebėjimų; istoriniu laikotarpiu užfiksuoti šeši stiprūs drebėjimai (virš 6 magnitudžių), tarp kurių stipriausias nutiko 1959 m., išjudindamas didelę nuošliaužą, užtvenkusią upę ir sukūrusią naują ežerą – Žemės drebėjimo ežerą. Kitos šio drebėjimo pasekmės – nauji geizeriai ir plyšiai.

Pastaruoju laikotarpiu vėl stebimas Jeloustono geoterminis suaktyvėjimas. 2003 m. atsivėrė naujų fumarolių, o kai kurių geizerių vandens temperatūra taip pakilo, kad jie tapo garo fontanais.

 
Didysis ryškusis šaltinis

GeografijaKeisti

Paviršiaus dažniausias aukštis 2200–2500 m, didžiausias – 3462 m (Erelio kalnas). Parke yra vaizdingas Jeloustono kanjonas, ~40 krioklių, iš kurių didžiausias – Žemutinis Jeloustono krioklys (94 m). Telkšo Jeloustono ežeras (plotas 371 km²).

Gyvoji gamtaKeisti

Apie 80 % parko ploto užima miškai, daugiausia spygliuočių.

Veisiasi juodauodegiai ir baltauodegiai elniai, vapičiai, bizonai, briedžiai, snieginiai avinai, grizliai, Amerikos juodieji lokiai, pumos, kojotai, pilkieji vilkai. Daug paukščių (baltagalviai ereliai, sakalai keleiviai, gulbės), žuvų (upėtakiai ir arktiniai kiršliai saugomi).[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 178–179 psl.
  2. Yellowstone’o nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005}}

NuorodosKeisti