Jefremas Maiminas
| Jefremas Maiminas | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. birželio 18 d. Kaunas |
| Mirė | 2000 m. spalio 4 d. (68 metai) Maskva, Rusija |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Andriušaitytė |
| Vaikai | Andrius, Aleksandras |
| Veikla | ekonomistas |
| Partija | 1953 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Vilniaus universitetas |
Jefremas Maiminas (rus. Ефрем Залманович Майминас, 1932 m. birželio 18 d. Kaune – 2000 m. spalio 4 d. Maskvoje) – Lietuvos ir Rusijos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras. Leonido Kantorovičiaus sekėjas. Vienas matematinių metodų taikymo ekonominiams tyrimams Lietuvoje pradininkų.
Biografija redaguoti
1941–1944 m. su šeima gyveno Penzoje (Rusija). 1953 m. baigė politinę ekonomiją Vilniaus universitete. 1955–1965 m. jame dėstė, 1960–1965 m. ekonominių tyrimų laboratorijos mokslinis vadovas ir vienas laboratorijos steigimo iniciatorių.[1]
1965–1996 m. dėstė Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1967 m. ekonomikos mokslų daktaras. Nuo 1969 m. profesorius. 1970–1985 m. dar ir SSRS mokslų akademijos Centrinio matematikos ir ekonomikos instituto Sprendimų priėmimo sistemų laboratorijos, 1986–1994 m. SSRS mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto laboratorijos vedėjas, 1994–1999 m. vyr. mokslinis darbuotojas. Gyvendamas Maskvoje mokslinių ryšių su Lietuva nenutraukė, oponavo daugiau kaip 10 Lietuvoje ginamų disertacijų. 1990 m. laimėjo SSRS Tarpregioninės deputatų grupės paskelbtą Sąjunginės sutarties projekto konkursą. 1994 m. išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.[2]
Mokslinė veikla redaguoti
Mokslinių darbų pagrindinės sritys: Lietuvos ekonominės minties istorija, sisteminė ekonominė analizė, planavimo ir valdymo procesų analizė ir sintezė (informacinis aspektas), metavaldymas (valdymo sistemų valdymas) ir socialinis ekonominis genotipas, ekonominių matematinių tyrimų SSRS istorija, ekonominė kibernetika. Pirmasis 1965 m. tarptautiniame seminare Berlyne pavartojo socialinio ekonominio genotipo terminą, sukūrė socialinio ekonominio genotipo teoriją, analizavo Rusijos ekonomikos institucinių pokyčių mechanizmą.
Dauguma jo knygų išversta į anglų, bulgarų , čekų , ispanų , lenkų, slovakų, vengrų, vokiečių, gruzinų kalbas.[3]
Bibliografija redaguoti
- Teorijos ir tikrovė. Buržuazinių ekonominių teorijų ir programų Lietuvoje kritika (1919–1940 m.), 1960 m.
- Planavimo procesai ekonomikoje: informacinis aspektas, 1967 m., rusų k.
- Matematika ir kibernetika ekonomikoje: aiškinamasis žodynas, su kitais, 1971 m., rusų k.
- Kompleksinis liaudies ūkio planavimas, su kitais, 1974 m., rusų k.
- Ekonominės kibernetikos įvadas: vadovėlis aukštosioms mokykloms, su N. Kobrinskiu ir A. Smirnovu, 1975 m., rusų k.
- Sprendimai: teorija, informacija, modeliavimas, su Eduardu Vilku, 1981 m.
- Ekonominė kibernetika: vadovėlis aukštosioms mokykloms, su N. Kobrinskiu ir A. Smirnovu, 1982 m., rusų k.
- Anketa: autobiografinė knyga, išl. 2000 m., rusų k.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jefremas Maiminas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 676
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293467
- ↑ Venantas Mačiekus. Jefremas Maiminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 44 psl.